Kodėl kalbame tik apie finansinį, o ne emocinį raštingumą?

Renginio „Ėjimas“ organizatoriai ir VšĮ Pozityvaus ugdymo instituto vadovė Irma Liubertienė paaiškina, kaip ugdyti ir kuo emocinis raštingumas yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime.

„Būti emociškai raštingu tai reiškia būti protingam apie savo ir kitų emocijas. Tai yra nukreipti mąstymą ne vien į pažintinius dalykus, bet ir į savo ir kitų žmonių savijautą. Emocijos – labai svarbi mums siunčiama informacija, kurią galime išmokti iššifruoti ir ja naudotis reaguojant, priimant sprendimus, kuriant santykius“, – teigia edukologė I. Liubertienė.

Patyčios – ne tik mokykloje

Visgi didžiausia problema, apie kurią kalbama jau daugelį metų – patyčios. I. Liubertienės teigimu, dažnai tyčiojamasi ne žodžiu, o žeminančiu elgesiu. O viena opiausių problemų mūsų šalyje – žema daugelio žmonių savivertė.

„Nors mokytojų profesinės kompetencijos išplėtotos ir pasitikėjimas savimi mokant vaikus yra aukštas, vien todėl, kad mokytojas nėra jautrus sau, jis tampa nejautrus ir kitiems: gali pastebėti patyčias, bet ar skubės reaguoti?“, – klausia Pozityvaus ugdymo instituto vadovė.

Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad mūsų šalies mokyklose patyčias patiria kas antras vaikas. I. Liubertienė neslepia, kad tokie skaičiai itin gąsdina: „Iš mokinių tyčiojasi kas trečias mokytojas. Užtenka užsukti į mokytojų kambarį ir išgirsite aibę patyčių.“

Edukologės teigimu, pedagogai yra nusiteikę mokyti vaikus ir mokytis kaip tai daryti, tačiau nėra populiaru ugdyti(s) pačių mokytojų asmenines kompetencijas – kaip atpažinti savo, kitų emocijas, suprasti, kiek atsakingi už tas emocijas jie patys yra, kokią įtaką mokytojo darbui jos turi.

Patyčių kultūra klesti visoje Lietuvoje, dažnoje įstaigoje, ir nebūtinai švietimo: „Iš kito žmogaus galima tyčiotis net ne žodžiu, bet demonstruojant emocijas, kūno kalbą, galų gale, mokant atlyginimą nešvariai.“

Kaip ugdyti emocinį raštingumą?

„Ugdant emocinį raštingumą pirmiausia turime suvokti, kad turime jausmus, nesame robotai, nes kiekvieną akimirką kažką jaučiame. Vėliau galime pradėti stebėti savo fizinį kūną – tai lengviau, nes galime jį pamatyti,  apčiuopti. Kokie pojūčiai mano kūne, kaip reaguoja skirtingos kūno dalys, jaučiant vieną ar kitą emociją?“, – paaiškina I. Liubertienė.

Pozityvaus instituto vadovė sako, kad ugdant savo emocinį raštingumą, galime vis labiau pajusti savo vidų – pradžioje galime įsivaizduoti savo emocinę būseną metaforiškai, kadangi mūsų emocinės smegenys labiausiai reaguoja į vaizdinius, kvapus, garsus, pavyzdžiui, pajausti, koks gamtos paveikslas šiuo metu mano viduje – galbūt jūra per audrą, debesuotas dangus ar pieva, pilna gėlių.

„Pagalvokime, ar mano viduje šiuo metu lyja, o gal šviečia saulė, kokios spalvos vyrauja, kokie garsai girdisi. Aukščiausias emocinio raštingumo lygmuo – kai galime tiksliai suprasti ir įvardinti jaučiamas emocijas, mūsų emocinis žodynas yra labai platus. Tuo pačiu metu gebame jausti ir įvardinti aplink esančių žmonių emocijas, tai yra turime aukštą empatija“, – sako edukologė.

Jos teigimu, per vieną valandą žmogus gali išgyventi apie 30 emocijų, per intensyvią dieną – iki 500 emocinių būsenų. Jei esame visiškai nesąmoningi apie tai, kaip jaučiamės, po tokios dienos būsime labai išsekę, po ilgesnio laiko taip gyvenant gresia emocinis perdegimas, psichologinės ir fizinės sveikatos sutrikimai. 

Naudodami savo intelektą galime atpažinti emocijas, jas suprasti, analizuoti savo reakcijas ir elgesį, priimant sau ir aplinkiniams palankius sprendimus. Emocijų atpažinimas ir sąmoningumo auginimas – labai didelis ir svarbus žingsnis.

Ėjimo renginys startuos rugsėjo 25 d. Renginio dalyviai kviečiami pasirinkti ir įveikti vieną iš trijų skirtingo ilgio trasų (5 km, 10 km ar 25 km). Ėjimo miestelyje visų lauks turiningos, naudingos veiklos ir pramogos. 2022 m. Kaune vykęs renginys pritraukė daugiau nei 12 tūkst. dalyvių.

Nemokama registracija į renginį – www.ejimas.lt. Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus savivaldybės biudžeto lėšomis.