Kodėl alergiją maistui žmonės supranta klaidingai: griauname mitus

Alergija maistui atsiranda tuomet, kai organizmo imuninė sistema reaguoja į tam tikrą maisto komponentą, dažniausiai baltymą. Ši būklė gali sukelti daugybę simptomų, tokių kaip odos sudirgimas, veido audinių patinimas, virškinimo trakto simptomai, nerimas, kraujospūdžio sumažėjimas, alpimas, kvėpavimo sutrikimai ir netgi šokas.

Taigi kokie mitai paplitę labiausiai?

Alergija maistui nėra pavojinga

Alergija maistui – tai daugiau nei tik odos niežulys ar pilvo skausmas. Ji gali sukelti tokius simptomus kaip dilgėlinė ir nosies užgulimas, vėmimas, kvėpavimo pasunkėjimas ir netgi sąmonės netekimas.

Jei alerginė reakcija yra sunki arba apima kelias kūno dalis, ji tampa anafilaksija ir gali būti pavojinga gyvybei.

Todėl alergiški žmonės turi visuomet išlikti budrūs ir atidžiai sekti, ką valgo. 

Maisto priedai ir dirbtiniai skoniai sukelia daugumą alergijų

Priešingai nei daugelis galvoja, daugumą alerginių reakcijų sukelia natūralus maistas. Dažniausiai tai riešutai (žemės, graikiniai, pekano ir migdolai), pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir vėžiagyviai. Retai kas nors turi alergiją maisto priedams.

Tačiau kai kurie iš jų gali sukelti jau esamos būklės simptomų paūmėjimą.

Nedidelis maisto kiekis nepakenks

Žmonėms, kurie yra alergiški maistui, net nedideli alergeno pėdsakai gali sukelti sunkią reakciją. Todėl norėdami apsisaugoti ir pasirūpinti gera gyvenimo kokybe, jie turėtų visiškai pašalinti alergiją sukeliančius maisto produktus iš savo dietos.

Ne ką mažiau svarbu vengti saugaus maisto ir maisto alergeno kryžminio kontakto.

Jis atsiranda tada, kai alergenas netyčia patenka iš vieno maisto į kitą. Taigi prieš tai buvęs saugus maistas tampa pavojingas.

Alergija maistui yra tas pats, kas ir maisto netoleravimas

Kitaip nei maisto netoleravimas, kuris pasireiškia per imunoglobulinus G – jų kiekinius vienetus, alergija maistui yra medijuojama imunoglobulinų E.

Tai reiškia, kad imuninė sistema, aptikusi maisto alergeną, gamina antikūną, vadinamą imunoglobulinu E, arba trumpiau – IgE. Šie antikūnai kovoja su „priešu“, išskirdami histaminą ir kitas chemines medžiagas, kurios sukelia alerginės reakcijos simptomus.

Maisto netoleravimas nors ir gali sukelti didelį diskomfortą, jis nekelia pavojaus gyvybei, o alergija maistui gali būti mirtina. 

Laikui bėgant alerginės reakcijos tik stiprėja

Maisto alergijos reakcijos yra nenuspėjamos.

Tai, kaip žmogaus kūnas vieną kartą reaguoja į alergeną, nepasako, kaip bus kitą kartą. Nėra žinoma, ar reakcija bus lengva, vidutinio sunkumo ar sunki.

Todėl dėl viso pikto alergiškiems žmonėms su savimi visada reikėtų turėti vaistų. Juos skiria gydytojai alergologai, jei tai būtina.

Mitų, susijusių su maisto alergijomis išties nemažai, tačiau tikimės, kad šis straipsnis padės jas suprasti geriau. Na, o jeigu jus pačius kankina nemalonūs simptomai, išsiaiškinti, ar tai alergija maistui, gali padėti patyrę alergologai.

Whatabout