Nauda pacientui ir gydytojui
"Daugelį techninių ir operacijų atlikimo etapų teko spręsti įsisavinant robotinę chirurgiją, ir tai buvo išties novatoriškas ir labai įdomus klinikinio darbo etapas.
Pabrėžčiau, kad nors chirurgjoje mes daug kalbame apie mokymosi kreivę, įdiegiant šią chirurgiją dėl robotinės įrangos tobulumo jos kokybė nuo pat pirmųjų operacijų nesiskyrė - tik pradžioje jos truko ilgiau nei alternatyvios mažai invazinės (laparoskopinės) operacijos.
Stabili robotinė akimis valdoma vaizdo kamera, padidintas ir erdvinis (3D) vaizdas padeda ypač tiksliai matyti anatomines struktūras, išsaugoti autonominę operuojamų sričių įnervaciją ir naudojant robotą tiksliau nei taikant kitus operacijų būdus pašalinti piktybinį naviką su visais jį drenuojančiais limfatiniais ir veniniais baseinais.
Operuojant pacientus dėl tiesiosios žarnos vėžio, daliai pacientų, kuriems po tradicinių operacijų turėtų būti suformuojama pilve nuolatinė dirbtinė išangė, taikant robotinį būdą galima pasiūlyti virškinamojo trakto vientisumą atkuriančias operacijas, kai po operacijos ligonis išsaugo savo gyvenimo kokybę, sumažinama neįgalumo rizika, išsaugomas darbingumas", - robotinių operacijų pranašumus vardijo prof. habil. dr. N. E. Samalavičius.
Kaip aiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas, didelis robotinės chirurgijos privalumas yra lankstūs robotiniai instrumentai, kurie įgalina atlikti chirurgines manipuliacijas tiksliau, ypač mažose erdvėse, kur sunku prieiti (atvira chirurgija), ar sunku tiksliai atlikti judesius su tiesiais instrumentais (laparoskopinė chirurgija).
"Tikimės, jog sulaukus atitinkamo mūsų operuotų pacientų stebėjimo laiko, galėsime įrodyti, jog, palyginti su kitomis chirurgijos rūšimis (atvira ar laparoskopine chirurgija), mūsų robotiniu būdu operuotų pacientų išgyvenamumas yra ilgesnis.
Bet jau šiandien galime drąsiai teigti, kad po robotinių operacijų pacientai greičiau atsigauna, mažiau reikia skausmą malšinančių vaistų, trumpesnė jų gulėjimo ligoninėje trukmė, anksčiau grįžtama prie įprastinės gyvenimo veiklos.
Įvertinus pašalintus operacinius preparatus dėl vėžio, pastebėjome, jog jų patomorfologiniai rodikliai yra geresni. Be to, robotinių operacijų metu mažiau prarandama kraujo, tik retais atvejais gali iškilti kraujo perpylimo klausimas. Nors pradžioje robotinės operacijos truko ilgiau, šiuo metu robotinių operacijų trukmė nebesiskiria nuo kitu būdu atliekamų tokių pačių operacijų", - teigia prof. habil. dr. N. E. Samalavičius.

Robotinės chirurgijos Lietuvoje pradžia - 2018 metų lapkritis, kai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktos pirmos operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse. Ir šiandien ši gydymo įstaiga - vienintelė visose trijose Baltijos šalyse, kurioje vystoma robotinė chirurgija. Ligoninės Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. jau atliko 100-ąją robotinę operaciją dėl storosios žarnos vėžio. Iš viso (urologijoje, ginekologijoje, pilvo chirurgijoje) atlikta per 670 robotinių operacijų. Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.

Ligoninės Chirurgijos departamento vadovą atlikus 100-ąją operaciją pasveikino dr. Torstenas Brandtas, EMEA klinikinės rinkodaros direktorius: "Džiugu, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė sėkmingai įsasavino robotinę chirurgiją ir jau atlikta 100-oji storosios žarnos operacija.
Manau, kad ligoninės medikų komanda atlieka puikų darbą su „Senhance“ sistema ne tik dėl geros pacientų priežiūros ir robotinės chirurgijos, bet ir dėl nuolatinio mokslinio darbo, kurį atspindi kelios klinikinės publikacijos, apimančios visas tris specialybes: pagrindinę kolorektalinę, ginekologiją ir urologiją bei kelių šimtų pacientų duomenų publikavimą. Malonu būti istorijos dalimi."
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo prof. habil. dr. Vinso Janušonio, robotinės chirurgijos atsiradimas ir vystymas Klaipėdoje - didžiulis proveržis ne tik Lietuvos medicinoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Kaimyninėse valstybėse robotų su tokiomis plačiomis galimybėmis kol kas nėra.
Įdomūs faktai
Roboto apibrėžimas atsirado po Karelo Čapeko 1921 metais išleistos knygos „RUR“ (Rossum's universal robots).
Jau 1980 metais NASA su Stanfordo mokslinio tyrimo instituto mokslininkais ėmė domėtis robotinėmis technologijomis ir virtualia realybe, o netrukus JAV gynybos departamentas ėmė kurti telechirurgijos sistemas, kurios leistų sužeistus karius operuoti per atstumą.
Iš tiesų, iki šiol garsiausia telechirurginė operacija, pavadinta Lindbergo - žmogaus, kuris pirmasis 1927 metais be sustojimo nuskrido iš Niujorko į Paryžių - vardu. Ši Lindbergo operacija atlikta 2001 metų rugsėjo 7 dieną: porfesorius Žakas Maresko, būdamas Niujorke ir valdydamas robotą atliko operaciją pacientei, esančiai Strasbūre - pašalino tulžies pūslę.
Robotinė chirurgija pasaulyje prasidėjo 1999 metais, kai amerikietiška kompanija „Intuitive Surgery“ išleido pirmąjį savo da Vinci robotą.
Šiuo metu įdiegtas jau ketvirtos kartos da Vinci robotas, kuris leidžia atlikti sudėtingiausias operacijas.
Šiuo metu nemažai kompanijų kuria naujas robotines sistemas, iš kurių jau aprobuotos „Senhance Asensus“ (naudojama Klaipėdos universitetinėje ligoninėje), „Versius CMR“, „Hugo Medtronic“ ir „Medrobotics“ (pastaroji skirta tik ribotoms indikacijos - gerklės ir tiesiosios žarnos chirurgijai).
Robotinės chirurgijos Lietuvoje pradžia - 2018 metų lapkričio 19 diena, kai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktos pirmos operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse. Ir šiandien ši gydymo įstaiga - vienintelė visose trijose Baltijos šalyse, kurioje vystoma robotinė chirurgija.
Iš viso (urologijoje, ginekologijoje, pilvo chirurgijoje) atlikta per 670 robotinių operacijų.
Dar 2017 metais korėjiečiai paskelbė pirmąjį straipsnį, kuriame parodė, kad po robotinių operacijų dėl tiesiosios žarnos vėžio buvo geresni onkologiniai rezultatai: geresnis 5 metų išgyvenamumas, ilgesnis laikas iki recidyvo ir be ligos progresavimo. Dabar tokių įrodymų medicininėje literatūroje yra jau ir daugiau.
Rašyti komentarą