Kasmet nustatoma 3 tūkst. prostatos vėžio atvejų, medikai siūlo tobulinti gydymo metodus

„Dabar tas skaičius yra stabilizavęsis ir siekia 2,5-3 tūkst. atvejų per metus. Kas yra džiugu, kad yra stadijos poslinkis į ankstyvąsias.

Iš principo didžiąją dalį mes nustatome pirmoje ir antroje stadijoje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos urologų draugijos prezidentas Marius Kinčius ir teigė, kad ši onkologinė liga yra „numeris vienas vyrų tarpe.“

Pasak M. Kinčiaus, šia liga sergantys arba gydymą pabaigę vyrai susiduria su emociniais iššūkiais.

„Ar tai būtų pačios onkologinės ligos sukeliamas nerimas, ar susiduria su šlapimo nelaikymu, ar erekcijos sutrikimais“, – kalbėjo jis.

Maždaug pusė prostatos vėžio atvejų yra gydomi radikaliai. M. Kinčius teigė manantis, kad norint išvengti pašalinių gydymo reiškinių, reikėtų diegti fokalinės terapijos gydymo metodus ir jų kompensavimą pacientams. Anot jo, tokie gydymo metodai sukelia ženkliai mažiau pašalinių reiškinių.

„Šie vyrai susiduria su gydymu susijusiomis komplikacijomis ir tai daro ženklią įtaką jų gyvenimo kokybei“, – sakė jis.

Anot NVI direktoriaus pavaduotojo, 2006 metais, kai buvo įdiegta ankstyvos diagnostikos programa, fiksuota 4-4,5 tūkst. prostatos vėžio atvejų per metus.

Pasak M. Kinčiaus, vykdant prevencinę programą Lietuvoje yra diagnozuojami 95 proc. prostatos vėžio atvejai. Bent kartą programoje yra dalyvavę 70 proc. visų šalies vyrų.

„Prostatos vėžį mes nustatome labai anksti ir jį nustačius vyrai tikrai gyvena ilgą laiką su ta liga, nes tai yra lėtai progresuojanti liga“, – sakė M. Kinčius.

Šioje programoje dalyvauja vyrai nuo 50 iki 70 metų. Tie, kurie savo šeimoje yra susidūrė su onkologiniais prostatos vėžio susirgimais, pradedami testuoti anksčiau – nuo 45 metų.

Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro gydytojo urologo Aivaro Grybo, prostatos vėžio susirgimų ateityje turėtų daugėti, nes visuomenė senėja, o gyvenimo trukmė ilgėja.