Kas išaugino mirčių statistiką? Kaltas ne tik COVID-19, kalta ir politika
(1)Nors tie skaičiai daug didesni. Užklupus pandemijai, Lietuvoje stipriai padidėjo mirtingumas. Ir tas padidėjimas - ne koronaviruso atvejai.
Vien per šių metų pirmus šešis mėnesius Lietuvoje mirė 27 039 žmonės. Pernai per tą patį laikotarpį - 23 324 žmonės.
Vadinasi, šiemet per tą patį laikotarpį jau mirė 3715 žmonių daugiau nei pernai per tą patį laiką. Tad labai tikėtina, kad šis skaičius iki metų pabaigos išaugs dar tiek pat ir viršys 7000 perteklinių mirčių per metus.
Koronavirusu teisintis jau nėra kaip, nes tiek pernai, tiek šiemet statistikoje skaičiuojamas mirtingumas ir nuo COVID-19.
Panaši tendencija buvo fiksuota ir pernai. Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2020 m. mirė 43 547 žmonės, t.y. 5266 asmenimis daugiau negu 2019 metais, iš kurių 3289 mirtys susijusios su COVID-19 liga.
Tačiau tik 2266 atvejais pagrindinė mirties priežastis buvo COVID-19 liga. Tai yra tik 5,2 proc. viso šalies mirtingumo. Dar 1023 asmenys, užsikrėtę COVID-19, mirė nuo kitų ligų.
2020 m., palyginimui, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t.y. 52,7 proc. visų mirusiųjų (9,8 proc. daugiau negu 2019 metais). Nuo piktybinių navikų mirė 18,9 proc., dėl išorinių mirties priežasčių - 5,8 proc.
Iki pandemijos, mirtingumas netgi buvo kiek sumažėjęs. 2019 m. Lietuvoje mirė 38 281 žmogus, t.y. 1293 asmenimis mažiau negu 2018 metais.
Iki pandemijos daugelį metų pagrindinės mirties priežastys buvo tos pačios: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2019 m. sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 54,6 proc., nuo piktybinių navikų - 21 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių - 6,3 proc. visų mirusiųjų.
Dar ankstesniais, 2018 m., Lietuvoje mirė 39 574 žmonės, t.y. 568 asmenimis mažiau negu 2017 metais. 2018 m. kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys sudarė 82,3 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 54,4 proc., nuo piktybinių navikų - 20,3 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių - 6,6 proc. visų mirusiųjų.
Jaučiasi nustumti į šalį
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos atstovė Neringa Čiakienė primena, kad pandemija nepakeitė to, jog vėžys - antra dažniausia priežastis, dėl kurios miršta Lietuvos žmonės.
"Lietuvoje kiekvieną dieną nuo onkologinės ligos miršta 23 žmonės. Tokia yra realybė, sergamumas onkologinėmis ligomis auga ir netgi mirčių statistika nuo šių ligų tik blogėja.
Mes atsiliekame nuo Europos pagal išgyvenamumą, sergant onkologine liga, ir gyvenimo trukme. Tai yra dėl mūsų gyvenimo būdo ir ligotumo. Taip pat labai svarbu sveikatos paslaugų prieinamumas, inovatyvių vaistų kompensavimas.
Pavyzdžiui, šiuo metu eilėje, norint patekti pas kardiologą, reikia laukti pusę metų. Gydytojai jau patys sako, kad seniai nematė, kad būtų diagnozuojama tiek daug vėlyvųjų vėžio stadijų.
Nes vieni žmonės bijo kreiptis į gydymo įstaigas, kiti fiziškai neturėjo tokių galimybių.
Ypač, kai buvo ribojamas judėjimas tarp savivaldybių. Specialistai sako, kad dabartinė situacija mirčių statistikoje atsispindės maždaug po dvejų metų", - sako N.Čiakienė.
Ji neslepia, kad žmonėms atrodo, jog Lietuvos valdžia dabar randa laiko ir pinigų tik koronaviruso gydymui.
„Pacientai pastaruoju metu jaučiasi taip, lyg valdžiai rūpi tik sergantieji COVID-19. Atrodo, kad vienintelė svarbi liga, kuriai yra ir resursų, ir dėmesio, yra COVID-19.
Bet yra daug mirtinų ligų, nuo kurių, uždelsus gydymą, miršta jauni žmonės ir vaikai. Bet pinigų ir resursų šioms ligoms gydyti trūksta metai iš metų. Nes dabar, užlūžus sistemai, viskas nukreipiama „laužui gesinti", o nukenčia visi kiti.
Neturime riboti galimybių gauti sveikatos paslaugas", - sako N.Čiakienė.
Onkologinių pacientų atstovė įsitikinusi, jau nebegalime gyventi „sustoję": „Žmonės turėtų būti ne gąsdinami, o edukuojami. Nes dabar, kai vėl girdime kovidinius skaičius ir informaciją apie ribojimus, žmonės nebežino, kuo tikėti.
Nemažai onkologinių pacientų yra įsibaiminę, nes nėra tikrinama, kas turi susiformavusį imunitetą. Pinigų PGR testams ir vakcinoms yra neribotai.
O štai antikūnų testas, nors ir nėra brangus, nėra kompensuojamas, nors būtų reikalingas didelei daliai žmonių.
Tokioje realybėje gyvenam beveik dvejus metus. Kitos ligos nelaukia. Nebegalime sustoti, negalime vėl uždaryti senelių ir nelankyti savo pagyvenusių tėvų, nes niekas nežino, kiek kuriam liko gyventi."
Prognozuoja didėjantį mirtingumą
Asociacijos „Gyvastis" vadovė Aušra Degutytė sako, kad padidėjęs pacientų mirtingumas ypač buvo pastebimas pandemijos pradžioje.
Deja, ir pastaruoju metu tarp mirusiųjų nuo koronaviruso, buvo pacientų su persodintais organais.
„Pacientų, laukiančių transplantacijos arba gyvenančių po transplantacijos, mirčių padaugėjo, ypač karantino pradžioje, kadangi šie pacientai imlūs visoms infekcijoms. Tai yra koronaviruso pasekmė, nes tuo metu virusas patekdavo į gydymo įstaigas. O mūsų pacientai į jas turi vykti nuolatos. Pavyzdžiui, dializei.
Bet kokiomis sąlygomis šių žmonių mirčių statistika yra didesnė nei sveikų žmonių populiacijos. Pasaulinė statistika rodo, kad apie 30 proc. dializuojamų pacientų suserga koronavirusu ir maždaug trečdalis iš jų, deja, neišgyvena.
Visai neseniai buvo fiksuoti mūsų pacientų mirties nuo koronaviruso atvejai. Vienos pacientės netekome nepraėjus nė dviem savaitėms po antros vakcinos dozės.
Kita moteris taip pat jau buvo po skiepo. Taip yra todėl, kad didžiajai daliai pacientų, kurie gavo dvi vakcinos dozes, nesusidarė reikiamas antikūnų kiekis.
Tokių buvo apie 75 proc. Todėl reikėjo trečiosios vakcinos, po kurios didžiajai daugumai jau susidarė antikūnai. Žinoma, šie žmonės vis tiek turi labiau saugotis nei kiti", - sako A.Degutytė.
Ji įsitikinusi, kad artimiausiais metais mirčių statistika gali dar pablogėti: „Šiuo metu vėl tampa sudėtinga patekti pas medikus, tad natūralu, kad uždelstų ligų turinčių pacientų būklė negerės ir po metų ar pusantrų galime stebėti dar didesnius mirčių rodiklius.
Jau dabar stebime mažėjančius dializuojamų pacientų skaičius, o tas rodo, kad tie žmonės neatvyksta į gydymo įstaigas dėl įvairių priežasčių.
Akivaizdu, kad reikėtų atlaisvinti gydymo paslaugų prieinamumą. Lėtinės ar sunkios ligos savaime nepraeis, jos tik sunkės. Ligų prevencija ir kontrolė reikalinga nuolatos", - sako A.Degutytė.
Politikai daro savo
Deja, politikai apie tai, kad mirčių statistika tampa gąsdinanti, sutartinai tyli. Tiesa, šį pavasarį socialdemokratai šia tema buvo surengę spaudos konferenciją.
Joje Julius Sabatauskas pranešė, kad kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, prašydamas atlikti tyrimą dėl rekordinio Lietuvos gyventojų mirtingumo pandemijos metu.
„Perteklinių mirčių kiekis pandemijos metu šalyje siekia daugiau kaip 9 tūkst., tai beveik pustrečio karto viršija žmonių, mirusių nuo COVID-19, kiekį. Tokią situaciją mes siejame su medicininių paslaugų teikimo ribojimais.
Visgi drįstame teigti, kad kitų šalių, tokių kaip Švedija ir Suomija, praktika rodo, jog tuometinių valdančiųjų pasirinktas kelias buvo klaidingas.
Galėjome teikti medicinines paslaugas ir taip išsaugoti didžiąją dalį gyvybių.
Tik Bulgarija ir Rumunija 2020 metus baigė prasčiau nei mes, o štai Švedija sugebėjo išsaugoti 2 kartus, Estija - 3, o Danija ir Suomija - 6 kartus daugiau gyvybių nei mes.
Jei Lietuvos kovos su COVID-19 efektyvumas atitiktų Švedijos lygį, nuo pandemijos pradžios būtume išsaugoję maždaug 4500 gyvybių, o jei elgtumėmės taip pat racionaliai kaip Suomija, išsaugotų gyvybių skaičius siektų net 7500.
Matau pavojingą tendenciją, kai Vyriausybė išimtinai koncentruojasi tik į karantino režimo valdymą, tačiau visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius yra šokiruojantis", - tuomet konferencijoje sakė J.Sabatauskas.
Tačiau, panašu, viskas baigėsi tik pakalbėjimu.
Kodėl situacija bloga, aiškina premjerė
Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka su prezidentūra, penktadienį pareiškusia, kad už šiuo metu sudėtingą epidemiologinę situaciją šalyje yra atsakinga Vyriausybė bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Pasakyti, kad situacija yra bloga, tai yra tas pats, kaip pasakyti, kad šiandien yra penktadienis. Taip, situacija yra bloga, situacija yra bloga dėl daugelio priežasčių.
Pirmiausia dėl to, kad daug vyresnio amžiaus žmonių yra nepasiskiepiję ir apskritai - per daug žmonių vis dar yra nepasiskiepiję", - žurnalistams penktadienį sakė I.Šimonytė, ragindama gyventojus vakcinuotis.
Kartu Vyriausybės vadovė akcentavo nematanti jokio pagrindo, kad už esamą sudėtingą epidemiologinę situaciją atsakomybę turėtų prisiimti prezidento ir opozicijos kritikuojamas sveikatos apsaugos ministras.
„Mes galime tą atsakomybę kildinti ir kabinti ant ko norim, nes įvairūs politikai įvairiu metu skleidė įvairias žinutes. Suprantu, kad atmintis veikia labai trumpai.
Štai šią savaitę didžiausia naujiena yra patarimai iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, kuris, atrodo, pamiršo, ką pats darė praeitą rudenį ir kokia situacija buvo gruodžio mėnesį, kada Vyriausybės pasikeitė", - teigė I.Šimonytė.
Viena vertus, premjerė pripažino, kad nepavyko nuo COVID-19 paskiepyti pakankamai žmonių Lietuvoje, tačiau, kita vertus, I.Šimonytė pažymėjo, jog tai dar nereiškia, kad dėl esamos situacijos atsakinga tik Vyriausybė.
„Taip, tikrai galiu pasakyti, kad mums nepavyko pasiekti tokių skiepijimosi rezultatų, kokių būtume norėję. Tačiau klausimas, ar tai nepavyko išimtinai dėl Vyriausybės kažkokio neveikimo...
Aš leisiu sau visgi vertinti, kad buvo ir kitų veikiančių asmenų, ypač tų, kurie platina melus ir tų, kurie įkalbinėja žmones ir imasi aktyvios veiklos tam, kad žmonės nesiskiepytų.
Man labai gaila, kad tai vyksta, bet su tuo kovoti jokiais kitais praktiniais būdais, kaip tik skleidžiant teisingą informaciją, negaliu", - pridūrė I.Šimonytė.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė penktadienį sakė, kad už šiuo metu sudėtingą epidemiologinę situaciją šalyje yra atsakinga Vyriausybė bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Šalies vadovo patarėjos teigimu, COVID-19 pandemijos valdyme yra tikrai daug sisteminių, vadybinių spragų, kurios šiuo metu kainuoja gyvybes.
Rašyti komentarą