Kas atsitinka jūsų organizmui, jei kasdien valgote kepsnį

Kaip rašo "Eat This, Not That", vieni sako, kad kepsnys naudingas dėl jame esančių maistinių medžiagų ir vitaminų, o kiti - kad jame per daug sočiųjų riebalų.

Kas nutinka jūsų organizmui, kai valgote kepsnį

Sveikiausia, ką teikia mėsa, yra didelis baltymų kiekis, o kepsnys - ne išimtis.

"Kepsnys yra geras baltymų šaltinis, kuris svarbus raumenų augimui ir audinių atstatymui, - sako Lisa Young, PhD, RDN.

"Didelis baltymų kiekis skatina sotumą, reguliuoja apetitą ir padeda išvengti persivalgymo."

Be to, kepsnys laikomas visaverčiu baltymu, t. y. jame yra visos devynios nepakeičiamos aminorūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats.

Daugelis augalinių baltymų yra nepilnaverčiai, todėl tokia mėsa, kaip kepsnys, gali suteikti tai, ko negali suteikti augaliniai baltymai.

Padengia geležies poreikį

Kartu su baltymais kepsnys gali patenkinti mikroelementų, pavyzdžiui, geležies, paros poreikį.

Jei nesergate mažakraujyste, nesate nėščia ar neturite gausių menstruacijų, apie geležį dažnai nesusimąstote, tačiau jei su maistu nepatenkinate šio elemento poreikio, jums gali trūkti geležies, o tai gali sukelti išsekimą, raumenų silpnumą, virškinamojo trakto diskomfortą ir fizinės bei protinės energijos trūkumą.

Geležį organizmas naudoja dviejų rūšių baltymams gaminti: hemoglobinui ir mioglobinui.

JAV Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, šie baltymai reikalingi deguoniui pernešti iš plaučių į kitas kūno dalis.

Geležies galima gauti iš įvairių gyvūninių ir augalinių maisto produktų, pavyzdžiui, jautienos, jūros gėrybių, paukštienos, baltųjų pupelių, praturtintų grūdų, lęšių, špinatų ir riešutų.

NIH pabrėžia, kad nors geležies galima gauti iš augalinių šaltinių, organizmas augaluose esančią geležį įsisavina ne taip gerai kaip gyvūniniuose produktuose esančią geležį.

"Be to, heminė geležis skatina augaliniuose maisto produktuose esančios neheminės geležies įsisavinimą, kai ji vartojama kartu", - sako Young.

Apima cinko paros normą

Tikriausiai esate girdėję, kad cinkas yra susijęs su imunitetu, ir ne veltui. Šis mikroelementas būtinas sveikai imuninei sistemai ir medžiagų apykaitai, ir, laimei, jo yra daugelyje maisto produktų, įskaitant sultingą kepsnį. Jo pakanka, kad būtų patenkinta dienos norma.

Tokie maisto produktai kaip jautiena, jūros gėrybės, praturtinti pusryčių dribsniai ir kai kurios sėklos gali suteikti beveik visą cinko paros normą.

Seleno paros norma

Selenas yra vienas iš neaiškiausių organizmui reikalingų vitaminų, tačiau tai nepasako, koks jis vertingas.

JAV Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, selenas būtinas organizmo apsaugai nuo infekcijų ir oksidacinio streso, taip pat reprodukcinei sveikatai, DNR gamybai ir skydliaukės veiklai palaikyti.

Kepsnių mėgėjai džiaugsis sužinoję, kad vienoje šios gardžios mėsos porcijoje yra beveik pusė rekomenduojamos paros normos.

B grupės vitaminai

Anot Young, dar vienas privalumas, kurį suteikia gardus kepsnys, yra tas, kad šioje raudonoje mėsoje yra dauguma organizmui reikalingų B grupės vitaminų, "kurie skatina sveiką smegenų veiklą ir energijos apykaitą", taip pat teikia daugybę kitų sveikatai naudingų medžiagų, pavyzdžiui, baltymų, geležies, seleno ir cinko.

Kepsniuose yra beveik visi B grupės vitaminai: tiaminas (B1), riboflavinas (B2), niacinas (B3), B6, foliatai (B9) ir B12.

Tiaminas būtinas energijos apykaitai ir augimo vystymuisi, riboflavinas skatina ląstelių augimą ir energijos gamybą, niacinas padeda maistą organizme paversti energija, vitaminas B6 būtinas smegenų sveikatai ir imunitetui, foliatai - DNR formavimuisi, o vitaminas B12 - nervų ir ląstelių sveikatai, padeda išvengti silpnumo ir energijos išsekimo.

"Kepsniuose esantis vitaminas B12 taip pat labai svarbus DNR sintezei ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai", - priduria Young.

Apibendrinant galima teigti, kad kepsnys yra maistingas maisto produktas, kuris gali suteikti organizmui kur kas daugiau vitaminų ir mineralų, nei galima numanyti.

Taigi, kepsnys yra maistingas maistas, galintis aprūpinti jūsų organizmą daug daugiau vitaminų ir mineralų, nei galite įsivaizduoti.

Tačiau kepsnys taip pat gali turėti neigiamą šalutinį poveikį.

Kepsnyje yra sočiųjų riebalų

Dėl to, ar kepsnys naudingas, ar kenksmingas, labai ginčijamasi, ir daug ginčų kyla dėl raudonojoje mėsoje esančio sočiųjų riebalų kiekio.

"Galimi kepsnių trūkumai yra tai, kad kai kuriose mėsos rūšyse yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, - sako Young.

Sotieji riebalai - tai riebalų rūšis, dažniausiai randama gyvūninės kilmės produktuose, ir saikingi jų kiekiai nekelia didelio susirūpinimo, tačiau pernelyg didelis sočiųjų riebalų vartojimas siejamas su padidėjusia padidėjusio cholesterolio kiekio ir koronarinės širdies ligos rizika.

Tačiau tikrą ginčą kelia naujausi tyrimai, kuriuose teigiama, kad ryšys tarp sočiųjų riebalų ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos gali būti ne toks reikšmingas, kaip manyta iš pradžių. Ataskaitoje, paskelbtoje žurnale "Current Opinion in Endocrinology, Diabetes and Obesity", teigiama, kad sotieji riebalai neturi realaus poveikio širdies ir kraujagyslių ligoms ir mirtims nuo jų.

Ryšys tarp raudonos mėsos ir širdies ir kraujagyslių ligų

Kaip ir su sočiaisiais riebalais, taip ir su raudona mėsa bei širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių tyrimų rezultatai yra nevienareikšmiai. Per pastaruosius dvejus metus atlikti naujausi tyrimai parodė skirtingus rezultatus dėl to, ar raudonos mėsos vartojimas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Viename 2022 m. atliktame tyrime, paskelbtame Amerikos širdies asociacijos žurnale "Arteriosklerozė, trombozė ir kraujagyslių biologija", nurodoma, kad didesnis raudonos mėsos vartojimas susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

O teorija teigia, kad taip yra dėl pokyčių virškinimo trakte po jos vartojimo.

2020 m. žurnale "British Medical Journal" paskelbtame tyrime mokslininkai padarė išvadą, kad raudonos mėsos vartojimas susijęs su "nedideliu" išeminės širdies ligos rizikos padidėjimu ir kad raudonos mėsos pakeitimas "aukštos kokybės" augaliniu maistu, pavyzdžiui, ankštinėmis daržovėmis, soja ar riešutais, gali padėti sumažinti šią riziką.

2021 m. žurnale "American Journal of Clinical Nutrition" paskelbtame tyrime padaryta išvada, kad nėra reikšmingo ryšio tarp neapdorotos raudonos mėsos ir širdies ligų, tačiau yra ryšys tarp apdorotos raudonos mėsos ir širdies ligų - dešrelių, feperoni, šoninės ir kt.

Ryšys tarp raudonos mėsos ir vėžio

Deja, tarp raudonos mėsos vartojimo ir vėžio rizikos gali būti ryšys.

2021 m. žurnale "European Journal of Epidemiology" paskelbtoje metaanalizėje nustatyta, kad tiek perdirbtos, tiek neperdirbtos raudonos mėsos vartojimas susijęs su padidėjusia tam tikrų vėžio rūšių rizika.

Neperdirbtos raudonos mėsos atveju padidėjo krūties vėžio, storosios žarnos vėžio, plaučių vėžio, endometriumo vėžio ir tiesiosios žarnos vėžio rizika.