Ką valgyti ir kaip kitaip prisidėti prie geresnės savijautos

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako pastebinti, kad lietuvių mitybos įpročiai keičiasi, o pirkėjų krepšeliuose galima pastebėti įvairių naudą organizmui turinčių produktų, pirmiausia sezoninių vaisių bei daržovių, sveikuoliškų duonų.

„Pastebime, kad sveikatingumo tendencijas perimančių tinklo pirkėjų krepšeliuose dažnai atsiduria ekologiškas maistas: nuo pieno, mėsos iki saldumynų ir netgi gėrimų.

Populiariausios prekės yra ekologiška varškė, natūralus jogurtas, vištų kiaušiniai.

Žinoma, pirkinių krepšelis neapsieina be sezoninių vaisių ir daržovių, populiarėja ir sveikuoliškos duonos – nuo plikytos duonos su sėklomis iki baltyminės keto ar sveikuoliškos daržovių duonos“, – teigia V. Budrienė.

Žvalesnio gyvenimo link

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad sveikai širdžiai, kaip ir visam organizmui – svarbus aktyvus laisvalaikis: vaikščiojimas gryname ore, ryte atliekama lengva mankštelė, važinėjimas dviračiu.

Visgi, norint jaustis puikiai svarbu pasirūpinti ir tinkama, subalansuota mityba. O pasaulinę širdies dieną – pasidomėti maisto produktais gerinančiais širdies sveikatą.

„Sveikatingumo įpročius prisijaukinti reikia po truputį. Pavyzdžiui, rytą pradėti bent jau nuo 10 minučių trunkančios mankštos. Kelionę į parduotuvę ar darbą automobiliu keisti į ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu. Savaitgaliais – su šeima leistis į įvairiausius žygius“, – pasakoja V. Juodkazienė.

Pasak jos, norint kasdieną jaustis žvaliai reikėtų reguliuoti suvalgomo maisto kiekius, stengtis valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, vengti neplanuotų užkandžiavimų arba besaikio valgymo.

Taip pat nepamiršti ir vandens, kuris yra būtinas kiekvieno organizmui, todėl pajutę alkį pirmiausia atsigerkite. Mat alkis gali būti jaučiamas ir dėl vandens trūkumo organizme. Tam, kad organizmas būtų tinkamai aprūpintas, per dieną jo reikėtų išgerti bent jau 2-2,5 litro.

Ką valgyti?

Egzistuoja ir „superproduktai“, kuriuos įtraukus į valgiaraštį, pagerės ne tik širdies veikla, bet ir bendra savijauta.

Lapinės daržovės. Špinatai, kale ar tradiciniai kopūstai – teigiamai veikia širdies darbą, nes šiose daržovėse yra daugybė vitaminų, mineralų, be to, lapiniai produktai turi itin mažai kalorijų.

Kopūstai, įvairios salotos ar špinatai pasižymi vitaminų: A, K, B6, kalcio ir geležies gausa. Lapinės daržovės turtingos antioksidantais, jose taip pat yra ir didelis skaidulų kiekis, kuris padeda reguliuoti cholesterolį.

Riebi žuvis ir jos taukai.  Riebioje žuvyje, tokioje kaip lašiša, upėtakis ar skumbrė, yra randamas ypač didelis baltymų bei organizmui būtinų omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų B12 ir B6 kiekis.

Į kasdienį savo racioną įtraukus riebios žuvies gali sumažėti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies priepuolio, insulto ir aukšto kraujospūdžio, rizika.

Avokadai. Viename avokade yra dvigubai daugiau kalio nei jų šaltiniu laikomame banane, taip pat jis praturtintas dvidešimt skirtingų vitaminų ir mineralų.

Avokadai vertinami ir dėl juose esančių skaidulų bei sveikųjų riebalų. Avokadai yra vitaminų C, E, K ir B6, magnio šaltinis. Jie organizmą taip pat aprūpina ir omega-3 riebalų rūgštimis, kurios yra  naudingos širdžiai, reguliuoja kraujo spaudimą.

Juodasis šokoladas. Skamba neįtikėtinai, tačiau juodąjį šokoladą taip pat svarbu įtraukti į savo kasdienį racioną. Žinoma, juo jokiu būdu negalima piktnaudžiauti.

Tačiau per dieną suvalgius kokybiško, juodojo šokolado gabalėlį ar kelis – organizmas gauna jam taip reikalingų antioksidantų, geležies, magnio, mangano. Be to, juodojo šokolado vartojimas gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti kraujospūdį.