Ką reikia žinoti kiekvienam apie vaistų kompensavimą ir racionalų jų vartojimą?

Kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP) gali būti skiriami ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu.

Šiuos vaistus ir priemones išrašo šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su TLK.

Stacionare esančiam pacientui visą gydymą, vaistus ir MPP turi užtikrinti ligoninė.

Ji paaiškino, kad pacientui ligoninėje gali būti pasiūlomas gydymas brangesniais vaistais, bet tuomet žmogus turi sumokėti tik kainų skirtumą tarp ligonių kasų kompensuojamo ir brangesnio vaisto.

Svarbu žinoti, kad ambulatoriškai gydomiems pacientams kompensuojamos ne visų vaistų ir MPP įsigijimo išlaidos, o tik tų, kurie įrašyti į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus sąrašus: (A) Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, (B) Kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir (C) Kompensuojamųjų MPP sąrašą.

Į A sąrašą įrašyti vaistai įvairioms ligoms, pavyzdžiui, onkologinėms, tuberkuliozei, cukriniam diabetui, astmai, epilepsijai, šizofrenijai, išsėtinei sklerozei, kraujo krešėjimo sutrikimams ir kitiems susirgimams gydyti.

Šie vaistai gali būti skiriami apdraustiesiems, sergantiems minėtame sąraše nurodytomis ligomis. Visų į šį sąrašą įrašytų vaistų bazinės kainos yra kompensuojamos 100 procentų.

Į B sąrašą įrašyti vaistai skiriami tam tikrų socialinių grupių asmenims, pavyzdžiui, vaikams, pensininkams, neįgaliesiems, kurių galimybės įsigyti vaistų yra mažesnės nei kitų apdraustųjų.

Šio sąrašo vaistų, skirtų vaikams ir neįgaliesiems, kompensuojama 100 procentų bazinės kainos, o vaistų, skirtų pensininkams ir sumažėjusio 30 - 40 procento darbingumo neįgaliesiems - 50 procentų.

Į C sąrašą įrašytos MPP gali būti skiriamos visiems apdraustiesiems pagal šiame sąraše nurodytas skyrimo sąlygas.

Ar šių priemonių pacientui reikia, spendžia gydytojas, bet jau naudojamų MPP receptus gali išrašyti ir slaugytojas. Išrašyti daugumą gydytojo paskirtų MPP gali bendrosios praktikos, bendruomenės slaugytojai ir slaugytojai diabetologai.

D.Miniauskienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad ligonių kasos kompensuoja 100 ar 50 procentų vaistų bazinės kainos, o kiekviena vaistinė kompensuojamuosius vaistus parduoda jau mažmenine kaina, todėl skirtingose vaistinėse priemokos už kompensuojamuosius vaistus gali skirtis.

Ligonių kasų atstovė priminė, kad visiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat neįgaliesiems ir pensininkams, jeigu jų pajamos yra mažesnės nei 267 eurų per mėnesį, priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones mokėti nereikia.

Visų minėtų kategorijų gyventojams paciento priemoką sumoka ligonių kasos, todėl patiems gyventojams, atsiimant kompensuojamuosius vaistus pagal elektroninius receptus, nieko primokėti nereikia.

Susitikime kalbėta ir apie tai, kaip išmintingai vartoti vaistus.

Ligonių kasų atstovė paaiškino, kad racionalus vaistų vartojimas įmanomas tik tada, kai pacientui vaistai skiriami atsižvelgiant į jo klinikinę būklę, parenkant tinkamiausią dozę, tinkamiausią gydymo trukmę už mažiausius kaštus pacientui ir visuomenei.

Deja, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei pusė visų vaistų yra skiriami ar išduodami netinkamai ir beveik pusė visų pacientų vaistus vartoja ne taip, kaip reikia.

Toks neracionalus vaistų vartojimas ne tik kenkia pacientams, bet ir yra švaistomos lėšos.

Daugelyje šalių nėra racionalaus vaistų vartojimo politikos, todėl PSO rekomenduoja skatinti racionalų vaistų vartojimą, pavyzdžiui, regionuose kuriant vaistų komitetus.

komitetas nustatė nemažai atvejų, kai šie vaistai buvo skiriami ir vartojami neracionaliai.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos inf.