Ką apie kraujo spaudimą turi žinoti kiekvienas, patiriantis nerimą

Vaistininkas paaiškino, ką apie kraujo spaudimą turi žinoti kiekvienas, patiriantis nerimą

Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad labai dažnai kraujo spaudimo didėjimą išprovokuoja ir kitas veiksnys – neigiamos emocijos, kurios šiuo metu kamuoja ne vieną.

„Dėl nežinomybės, kaustančios baimės ir nuogąstavimų „ką daryti, jeigu“ patiriame stresą, nerimą ar įtampą. Šie negatyvūs emociniai išgyvenimai neigiamai veikia ir mūsų kraujotakos sistemą: organizme išsiskiria adrenalinas, susitraukia kraujagyslės ir padažnėja širdies susitraukimų dažnis (pulsas), o tada padidėja kraujo spaudimas“, – aiškina R. Blynas.

Įspėti gali simptomai

Vaistininkas akcentuoja, kad idealus kraujo spaudimas fiksuojamas tada, kai viršutinis matuoklio skaičius yra 120, o apatinis – 80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų).

Tačiau priklausomai nuo žmogaus, šios reikšmės gali svyruoti, todėl normalus kraujospūdis nustatomas tada, kai viršutinis skaičius yra tarp 90 ir 130, o apatinis – tarp 60 ir 84 mm Hg. Be to, normalus pulsas ramybės būsenoje turėtų svyruoti nuo 60 iki 90 kartų per minutę, kartais gali siekti ir 100.

Apie tai, kad šie biologiniai rodikliai viršija normą, gali įspėti jaučiami simptomai.

„Kai ženkliai padidėja kraujo spaudimas, parausta veidas, pradeda skaudėti galvą ir atsiranda „plaukiojantis“ jos skausmas pakaušio ar kaktos srityje. Be to, vargina pablogėjusi savijauta, suprastėjusi rega (neryškus ar prastas matymas) ir spengimas ausyse“, – sako vaistininkas R. Blynas.

Ignoruojant problemą kyla grėsmės

Vaistininkas akcentuoja, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų reguliariai sekti savo kraujo spaudimo rodiklius ir į jų reikšmių padidėjimą žiūrėti atsakingai.

Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tai padėtų įvertinti savo sveikatos būklę, o jaunesniems – užkirsti kelią ligos įsisenėjimui. Kitu atveju, gali grėsti itin rimtos sveikatos problemos.

„Kai hipertenzija pasiekia pažengusią stadiją, padidėja rizika patirti insultą ar infarktą, kurie gali sukelti mirtiną pavojų žmogaus gyvybei.

Tačiau labai svarbu pabrėžti tai, apie ką daugelis nesusimąsto – išgyvenusieji šias sudėtingas būkles, neigiamus padarinius jaučia visą likusį gyvenimą.

Sutrinka jų eisena, gebėjimas koordinuoti judesius ir orientuotis aplinkoje, valdyti rankas ar kojas.

Neretai žmonės tampa prikaustyti prie lovos ir priklausomi nuo artimųjų“, – įspėja R. Blynas.

Vaistininkas prideda, kad progresavusi liga sukelia ir kitas pasekmes – sergantieji ne tik patiria dideles išlaidas dėl gydymo ar reabilitacijos, bet netenka ir su darbo santykiais susijusių pajamų.

Patarimai vyresniems ir sergantiems

R. Blynas vyresniems ir sergantiems hipertenzija pataria turėti sąsiuvinį ar registracijos žurnalą, kuriame jie galėtų fiksuoti ne tik kraujospūdžio reikšmes, bet jų matavimo laiką ir datą.

Tokį grafiką rekomenduojama atsinešti į profilaktinį sveikatos patikrinimą – jis itin vertingas gydytojui, nes leidžia daryti teisingas išvadas ir tinkamai įvertinti paciento būklę.

„Kraujo spaudimą matuokite ryte, prieš pradėdami visus darbus ir būdami ramybės būsenoje. Geriausia būtų, jei atliktumėte tris matavimus su 5 minučių pertrauka ir išvestumėte jų vidurkį, o tada užsirašytumėte.

Tą pačią procedūrą patariama pakartoti per pietus ir vakare. Jeigu vartojate kraujo spaudimą mažinančius vaistus, tai kraujo spaudimą tikrinkite prieš išgerdami vaistus ir praėjus 30 minučių po to.

Žurnale užsirašykite jo rodiklius, fiksavimo laiką, datą ir tai, kokius vaistus išgėrėte“, – pataria vaistininkas.

Ką svarbu žinoti jaunesniems?

R. Blynas sako, kad jaunesniems, neturintiems nusiskundimų sveikata, kraujospūdį pasitikrinti reikėtų du kartus per savaitę. Jeigu tam nėra sąlygų namie, tai galima nemokamai padaryti apsilankius bet kurioje vaistinėje.

„Labai svarbu pabrėžti tai, kad pulsas ir kraujospūdis padidėja net nuo paprasčiausio ėjimo, todėl apsilankę vaistinėje ramiai pabūkite bent 10 minučių, geriausia atsisėdę – taip jūsų širdis nurims, o aparato rodmenys bus tikslesni bei patikimesni.

Jei kraujo spaudimo reikšmės yra didesnes nei 140/90 mm Hg, reikėtų susirūpinti ir įsigyti matuoklį, kad galėtumėte juo reguliariai naudotis namuose.

Tada rekomenduojama atlikti tris matavimus per dieną ir užsirašyti jų metu gautus duomenis, nes tai leistų įsitikinti, ar padidėjimas buvo vienkartinis, ar tendencingas“, – aiškina vaistininkas.

Anot R. Blyno, jei nustatėte, kad padidėjęs kraujospūdis yra pasikartojantis reiškinys, artimiausiu metu reikia kreiptis į gydytoją, o vizito metu parodyti savo matavimų žurnalą.

Laukiant apsilankymo pas gydytoją, padės trumpalaikiam vartojimui skirti vaistiniai preparatai, pasižymintys raminančiu poveikiu: valerijono ar širdies lašai.

Be to, galima naudoti ir pulsą retinantį gudobelės ekstraktą.

Atvejai, kai reikia skambinti 112

Anot R. Blyno, jeigu temsta sąmonė, kraujo spaudimas pakyla iki 180/120 mm Hg ar atsiranda skausmai širdies plote – nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą.