Jurga Liatukienė: „Nosis yra kvėpavimo organas, o burna - valgymo, ir šios dvi funkcijos neturi susimaišyti“

(3)

Vasario 9-oji - Tarptautinė odontologų diena, kuri švenčiama visame pasaulyje. Burnos ir dantų priežiūra yra neatsiejama žmonių gyvenimo dalis. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus praleidžia 82 dienas valydamasis dantis.

Statistikos departamento duomenimis, profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) Lietuvos gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. - pajutę nedidelį skausmą, o 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi jau ilgą laiką.

Didžiausią nerimą kelia tai, jog burnos sveikata nesirūpina jauno amžiaus žmonės - 11,7 proc. 20-29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė, jog pas odontologus nesilanko išvis.

LR odontologų rūmų Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovė, gyd. odontologė, ortodontė Jurga Liatukienė tikino, jog, kalbant apie burnos ir dantų priežiūrą, žmonės pirmiausia turėtų suprasti, kad dantų ir burnos ertmės sveikata yra tiesiogiai susijusi su bendra viso organizmo būkle.

Kokia turėtų būti nuolatinė burnos priežiūra, kad galėtume džiaugtis sveikais dantimis ir gražia šypsena?

Sunegalavę žmonės nepamiršta laiku kreiptis į gydytoją, tačiau esant bet kokioms bėdoms ar problemoms burnos ertmėje labai dažnai atidėlioja kreiptis į gydytoją odontologą. Kaip ir kitur medicinoje, taip ir odontologijoje galioja tos pačios taisyklės, kad daug lengviau ir prasmingiau yra užsiimti profilaktika, nes tokiu būdu mes galime išvengti ligų, o ne vėliau brangiomis priemonėmis jas gydyti.

Saugoti dantis reikia būtinai ir yra du pagrindiniai dalykai: asmeninė bei profesionali burnos ertmės priežiūra. Asmeninė - tai, ką mes darome namuose, ir šie įgūdžiai privalo susiformuoti ne tik mokykloje, nes mokykla ir mokytojai tikrai nepadės išugdyti visų įgūdžių, viskas turi prasidėti šeimoje. Kokį pavyzdį maži vaikai mato namuose, taip jie yra išugdomi nuo mažų dienų.

Reikia suprasti, kad dantys turi būti valomi mažiausiai du kartus per parą, tinkamai valomi ir reikiamą laiką.

Taip pat yra profesionali dantų priežiūra. Burnos higiena turėtų būti atliekama bent kartą metuose arba idealiausia - du kartus per metus.

Burnos priežiūros specialistai tikrai yra kvalifikuoti, gerai paruošti, išmanantys savo darbą, tad apsilankymo pas juos metu specialistai, pamatę tam tikras problemas, gali nukreipti ir pas gydytoją odontologą.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios burnos ir dantų priežiūros klaidos, kurias įprastai daro žmonės?

Dažniausiai žmonės daro tokias klaidas, kad valo dantis tik tada, kai nori būti gražūs ir skaniai kvepėti, tačiau pamiršta, kad tai būtina daryti prieš miegą: jei paliekame nevalytą burnos ertmę, o dar vakare kažką saldžiai suvalgome, tai tos bakterijos panaudoja burnos ertmėje, apnašose, likusį cukrų ir labai „gražiai“ ėda mūsų dantų emalį.

Žinoma, reikėtų vengti ir traumų, žmonės kartais labai nesaugo dantų, kramto kietą maistą, priekiniais dantimis kažką atkanda užuot pasinaudoję prietaisais. Reikia sąmoningai saugoti savo audinius ir kūno dalis.

Galbūt yra kokie nors mitai, kuriais žmonės tiki ir vadovaujasi kalbant apie burnos ir dantų priežiūrą?

Mitai yra tokie, kad odontologai labai skriaudžia žmones. Jei mes kalbame apie tai, kas buvo prieš 40-50 metų, kai buvo labai sena technika, tai dabar turime efektyvų nuskausminimą net ir alergiškiems žmonėms. Tikrai gali žmonės ateiti profilaktiškai pasitikrinti ir reikiama pagalba bus suteikta visiems.

Egzistuoja ir kiti mitai, pavyzdžiui, kad kartais neprigyja dantų implantai. Galiu patikinti, kad dantų implantacija netekus dantų yra tikrai geras ir efektyvus šiuolaikinis protezavimo būdas. O pacientai, kuriems neprigyja implantai, yra ta kategorija žmonių, kurie tikriausiai nesirūpina savo burnos ertmės būkle ir higiena, nevalo gerai dantų, galbūt surūko daugiau nei pakelį cigarečių per dieną, tad jų kraujotaka yra susilpnėjusi ir implantas negali gerai prigyti. Tačiau šiuos faktorius ir riziką, kurie žmonės yra netinkami, jog jiems būtų implantuojami dantys, visa tai įvertina gydytojas odontologas, kuris apsiima atlikti šią procedūrą.

Dar vienas mitas yra, jog dantų implantai - amžini, įsidėjus neva jie tarnaus visą gyvenimą.

Žmonės tikrai žino, kad dantys nėra amžini, tad implantai - taip pat. Mes, gydytojai, manome, kad jei implantas tarnauja nuo 10 iki 15 metų, tai yra labai geras ir sėkmingas protezavimo rezultatas.

Tęsiant temą apie populiarius mitus, sakykite, ar dantų balinimas iš tiesų kenkia dantims?

Taip, žmonės yra teisūs ir kiekvienas gydytojas ar higienistas, kuris apsiima balinti emalį, visada įspėja žmogų, kad po balinimo dantys bus tikrai silpnesni ir trapesni.

Dantų balinimas turi būti atliekamas griežtai pagal indikacijas, ypač tais atvejais, kai labai nesutampa šalia esančių dantų spalva. Tikrai nėra taip, kad kiekvienam žmogui gydytojas odontologas ar burnos higienistas siūlytų dantų balinimą.

Natūrali dantų spalva žmogui tikrai yra tinkama.

Vis dėlto norintiems balinti dantis juk yra ir natūralių balinimo priemonių, pavyzdžiui, gerai atliktas dantų valymas, galbūt balinanti dantų pasta su soda.

PROFILAKTIKA. Burnos ir dantų higiena turėtų būti atliekama bent kartą metuose, o idealiausia - du kartus per metus. Asociatyvi „Freepik“ nuotr.

PROFILAKTIKA. Burnos ir dantų higiena turėtų būti atliekama bent kartą metuose, o idealiausia - du kartus per metus. Asociatyvi „Freepik“ nuotr.

Užsiminėte apie dantų pastą su soda, o kalbant apie paprastas dantų pastas, galbūt galėtumėte patarti, į ką atkreipti dėmesį, nes dantų pastų pasirinkimas yra gana įvairus ir platus.

Pati visada renkuosi, kad dantų pastos sudėtyje būtų fluoro, kad būtų kuo natūralesnių priemonių. Tikrai stengiuosi rinktis mūsų lietuvišką produkciją, nes ji labai gera ir tinkamai pagaminta. Lietuvoje yra labai griežti pastų reikalavimai, kad jos būtų saugios ir tikrai visos dantų pastos, kurias žmonės perka vaistinėje, o ne kažkur turguje, bus geros, licencijuotos ir tinkamos naudoti.

Ar tiesa, kad šių dienų žmonėms daug problemų sukelia protiniai dantys, kuriuos dažnai tenka pašalinti dar net neišdygusius, nes pradėję dygti jie sukelia problemų? Kodėl taip yra?

Protinių dantų netilpimas į dantų lanką yra tokia mūsų civilizacijos liga. Jei palygintume, kaip vystėsi žmonių veidas nuo pirmykščių žmonių iki dabar, tai tyrimais yra nustatyta, kad žmogaus veidas ir žandikaulis kito labai intensyviai, o dantys ir jų dydis, deja, nekito.

Kitaip tariant, mūsų žandikaulis ir veido kaulai yra sumažėję, tai susiję ir su genetikos kaita, su daugiau minkšto maisto kramtymu, gyvenimo būdu, o dantų kiekis ir anatomija yra nepakitusi. Todėl labai dažnai tie paskutinieji dantys iš tikrųjų nebetelpa burnos ertmėje. Kartais tokius dantis, kurie dygdami gali sukelti problemų, aplinkinių audinių pakenkimus, uždegimą, kuris gali išplisti iki ausies ir žandikaulio sąnario, sukelti stiprius skausmus, tenka pašalinti, o tai nėra labai retas dalykas.

Kalbant apie dantų tiesumą, galbūt pastebite tendencijas, jog daugėja problemų dėl sąkandžio ar dantų tiesumo?

Jei kalbame apie statistiką, tai tyrimai, atlikti Lietuvoje, parodė, kad maždaug 70 proc. visų vaikų apie 14 metų amžiaus turi sąkandžio problemų. Tad galime tik įsivaizduoti, kokia didžiulė savo apimtimi yra ši problema, koks kiekis vaikų iš tikrųjų turi sąkandžio bėdų, o su tuo yra susiję keli pagrindiniai dalykai.

Pirmiausia, tai pieninių dantų nepriežiūra, per anksti ištraukti pieniniai dantys, kurie buvo negydyti, bei kvėpavimas per burną. Dažnai tėveliai į tai nekreipia dėmesio, galvoja, jog nieko tokio, jei vaikas kvėpuoja per burną. Kvėpavimas per burną - labai blogai, tai sunki liga.

Aš visada konsultacijų metu sakau, kad nosis yra kvėpavimo organas, o burna - valgymo, ir šitos dvi funkcijos neturi susimaišyti. Per nosį mes kvėpuojame, o su burna ir dantimis kramtome bei valgome. Jei mes kvėpuojame išsižioję, visas mūsų veidas ir žandikaulis vystosi netinkamai, ir tada dantys nebetelpa.

Kada reikėtų pradėti formuoti vaikų burnos priežiūros įpročius?

Visas žmogaus kūnas vystosi nuo pat gimimo. Jeigu vaikutis turi kokias nors netinkamas funkcijas, tarkime, negeba žįsti krūties ar buteliuko, tai automatiškai rodo, kad kažkas yra negerai. Žinoma, jei kalbame apie kūdikių amžių, tai svarbiausia yra, kad vaikas tiesiog priaugtų svorio, išgyventų, apie dantis tuomet dar negalvojame.

Tačiau nuo pat pirmo danties išdygimo mes jau turime rūpintis ir dantų sveikata bei geru sąkandžiu.

Tai turėtų pamatyti ir šeimos gydytojai, nukreipti vaiką pas atitinkamą specialistą. Arba, kai išdygsta visi dantukai, formuojasi sąkandis, jau būtų neblogai, kad vaikai išmoktų ateiti pas odontologą, atsisėsti į kėdę, parodyti dantukus ir sykiu gydytojas apžiūrėtų dantukų sveikatą, ar nėra ėduonies, įvertintų sąkandžio tipą.

Yra tokių ligų, kurios turėtų būti gydomos kuo anksčiau, žinoma, atsižvelgiant į vaiko amžių bei gebėjimą nešioti ortodontinį aparatą. Turbūt visi suvokiame, kad dvejų metų vaiko, kuris dar sunkiai koncentruoja dėmesį, sunkiai išsėdi kėdėje, tikrai nepulsime gydyti ortodontinėmis anomalijomis. Tačiau vaiką, kuris jau yra šešiametis, eina į mokyklą, pas gydytojus, gali išsėdėti kėdėje tam tikrą laiką, jau galima gydyti. Gydymo laiką galima atidėti ir iki 12-13 metų.

Vasario 9-ąją bus minima tarptautinė odontologų diena, galbūt planuojate ją paminėti?

LR odontologų rūmai kiekvienais metais turi metinę ataskaitinę šventę, kurios metu būna išrenkami bendruomenės patys iškiliausi asmenys ir juos apdovanojame. Vienas iš Lietuvos gydytojų odontologų gauna labai garbingą mūsų globėjos šv. Apolonijos statulėlę. Kaip tik praėjusiais metais šią statulėlę gavo Šilutės krašto gydytoja odontologė, ortopedė Danguolė Sutkaitienė.

Taip pat praėjusiais metais buvo apdovanota Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto prodekanė Jurgita Andruškienė, kuri tapo Burnos higienisto nominacijos laureate.

Šiemet nominantai daugiau iš kitų miestų, tačiau stengiamės nepamiršti tų žmonių, kurie labai gerai dirba savo darbą, taip pat yra visuomeniški ir bendruomeniški.

Informacija

Tarptautinė odontologų diena siejama ir su šv. Apolonija. Ji laikoma odontologų globėja, nes, pasak legendos, dėl tikėjimo Kristumi buvo nukankinta: jai buvo išrauti dantys ir galiausiai ji sudeginta ant laužo. Dėl nukankinimo šv. Apolonija tapo dantų skausmą kenčiančiųjų globėja, o XVIII a. garsaus prancūzų chirurgo-odontologo P. Fušaro iniciatyva pradėta laikyti visų odontologų sergėtoja. P. Fušaras - pirmasis odontologas, kuris siekė, kad sugedę pacientų dantys būtų ne šalinami, kaip buvo įprasta tais laikais, bet taisomi.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder