Įvardintas minimalus žingsnių skaičius, kurio žmonėms reikia per savaitę

Mokslininkai nustatė, kad žmonėms visai nebūtina nueiti 10 000 ar net 8 000 žingsnių per dieną, kad išliktų sveiki ir gyventų ilgiau, rašo "Metro".

Ilgą laiką mokslininkai ginčijosi, kad kasdien reikia nueiti bent 10 ar 8000 žingsnių.

Neabejojama, kad aktyvus gyvenimo būdas iš tiesų padeda mums išsaugoti sveikatą ir net pailginti gyvenimo trukmę. Tačiau mokslininkams niekada nepavyko susitarti, kiek tiksliai žingsnių turime nueiti per dieną.

Naujame tyrime Japonijos Kioto universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, kad vaikščiojimas iš tiesų yra vienintelis dalykas, kurio mums reikia, kad gyventume sveikai ir ilgai.

Ir tyrėjai mano, kad net ir minimalaus vaikščiojimo užtenka gyvenimo lygiui ir sveikatai palaikyti.

Pavyzdžiui, tyrėjai nustatė, kad jau vos 8 000 žingsnių vieną ar du kartus per savaitę pakanka, kad pagerėtų mūsų sveikata.

Rezultatai rodo, kad žmonės, kurie nueidavo tokį minimalų žingsnių skaičių per savaitę, turėjo tokią pačią širdies ir kraujagyslių sistemos "naudą" ir mažesnį mirtingumą, kaip ir tie, kurie kasdien nueidavo po 8 000 žingsnių.

Pavyzdžiui, žmonių, kurie vieną ar du kartus per savaitę nueidavo po 8 000 žingsnių, mirtingumo rizika per ateinančius 10 metų buvo 15 % mažesnė.

Tuo tarpu tiems, kurie tokį patį žingsnių skaičių žengdavo nuo 3 iki 6 dienų per savaitę, mirtingumo rizika buvo 16,5 % mažesnė.

Pasak tyrimo autoriaus daktaro Kosuke Inoue, tai puiki žinia suaugusiesiems, kurie tiesiog neturi laiko sportuoti darbo dienomis, todėl gali ilgai vaikščioti ar mankštintis tik savaitgaliais.

Mokslininkai taip pat mano, kad jų tyrimo rezultatai leidžia rekomenduoti žygiuoti net porą kartų per savaitę tiems, kuriems ypač trūksta laiko - net ir tokio, atrodytų, nedidelio veiksmo jau pakaks sveikatai pagerinti.

Atkreipkite dėmesį, kad šiame tyrime nebuvo atsižvelgta į kitas veiklas, pavyzdžiui, važiavimą dviračiu ar plaukimą, kurios taip pat gali padėti palaikyti gerą fizinę formą ir užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.

Pasak medicinos daktarės Holly Andersen, svarbu suprasti, kad šis tyrimas nustato minimumą ir rodo, kad net ir nedidelis fizinis aktyvumas yra naudingas mūsų organizmui.

Tačiau apskritai svarbu nepamiršti, kad kuo daugiau judame, tuo geriau tai veikia mūsų sveikatą ir mažina sėdimo gyvenimo būdo poveikį organizmui.

Atminkite, kad fizinis aktyvumas naudingas ne tik mūsų širdžiai ir kraujagyslėms, bet ir teigiamai veikia mūsų kaulus, smegenis, imuninę sistemą apskritai, streso lygį ir miego kokybę.