Įvardijo sveikatai palankią duonos sudėtį: atsisakyti jos nereikia, svarbiausia – saikas (+receptas)

Pasak gydytojų dietologų, šis produktas yra reikalingas mūsų mitybai, todėl vertėtų žinoti į ką atkreipti dėmesį, kad išsirinktume ne tik skanią, bet ir sveikatai palankios maistinės vertės duoną.

Prekybininkai teigia, kad lietuviai  vis dažniau ieško sveikesnių, mažiau cukraus turinčių kepinių bei išbando įvairias asortimento naujienas.

Kokia duona sveikatai palankesnė?

Duona – kasdien ant mūsų stalo, todėl svarbu pasirinkti tinkamą jos rūšį.

Pastaruoju metu žmonės vis dažniau ieško produktų, kurių sudėtyje būtų kuo mažiau maisto priedų.

Duona taip pat ne išimtis. Nepaisant to, šiuolaikinis žmogus visada skuba. Net ir tie, kurie nori įsigyti sveikatai palankesnių produktų, dažnai nekreipia dėmesio į etiketes ir galiausiai pasirenka nesigilindami.

Gydytojai dietologai atkreipia dėmesį į tai, jog maisto produkto sudėtyje išvardijami ingredientai surašomi jų mažėjančio kiekio tvarka.

Sudėtinės dalies, kuri sąraše yra pirma –daugiausia, tos, kuri paskutinė eilėje – mažiausia.

Duoną verta rinktis tą, kurios sudėtyje išvardintų ingredientų yra mažiau. Maisto priedai dažniausiai žymimi E raide ir skaičiumi, tačiau gali būti ir cheminis jų pavadinimas.

Pavyzdžiui oranžinę spalvą suteikiantis dažiklis žymimas E160a, tačiau gali būti užrašyta ir „karotenų mišinys arba beta karotenas.

Sveikatai naudingiau jei produkte, šiuo atveju, duonoje, E raidžių arba nesuprantamų cheminių pavadinimų yra kuo mažiau“.

Svarbūs ir kiti komponentai

Kitas pasirinkimo kriterijus: maistingumas. Renkantis duoną verta atkreipti dėmesį į riebalų, druskos, cukraus kiekį joje. „Reikėtų rinktis tokią duoną, kurios 100 gramų druskos būtų iki 0,3 g, o cukraus – iki 5 g, riebalų kiekis neviršytų 3 g.

Pats lengviausias ir greičiausias sveikatai palankios duonos išsirinkimo būdas – ieškoti ant pakuotės „Rakto skylutės“ ženklo.

Taip pažymėta duona - sveikatai palankiausia“

Stengiantis atrasti sveikatai palankesnę duoną, dažnai suabejojama ir dėl mielių. Manoma, kad sveikatai palankesnė yra bemielė duona, gaminama natūralaus fermentavimo būdu.

Su mielėmis, greitu būdu iškelta duona būna sausesnė ir linkusi džiūti, o natūraliai išrauginta (bemielė) – ilgiau nepraranda savo skoninių savybių bei ilgiau išlieka šviežia. 

Tačiau neigiamą mielių poveikį galima pajusti jas suvartojus tik „aktyvias“, mat besidauginančios mielės išskiria anglies dioksidą, todėl gali sukelti diskomfortą pilve.

Tačiau, kepant duoną, mielės spėja atlikti tešlos kildinimo funkciją, išlaiko savo naudingąsias savybes, tampa nebeaktyvios ir nebesukelia jokių nemalonių pojūčių.

Norint išvengti nemalonių pojūčių pilve, naudingiau skanauti  ne ką tik iškeptus mielinius kepinius.

„Jei duona kepta iš viso grūdo miltų, praturtinta skaidulomis ar sėklomis, ji suteiks ne tik energijos, bet ir vitaminų B1, B2, B3, E bei mineralinių medžiagų, tokių, kaip magnis, geležis, manganas, cinkas, fosforas, kalis, – teigia gydytoja.

Dažnai madingos, bet moksliškai nepatikrintos dietos, sujaukia mūsų mitybos įpročius – vengdami angliavandenių, žmonės atsisako kasdienių produktų.

Visiškai atsisakyti duonos racione nėra būtina, svarbu ją rinktis kuo maistingesnę, sveikatai palankesnę. Besimaitinantiems įprastai ir valgantiems visų grupių produktus, dubenėlį košės retkarčiais galima pakeisti 100 g duonos.

Patiekalui reikės:

Pagrindui:

300 g juodos duonos su saulėgrąžomis

  40 g  sviesto

  40 g juodųjų alyvuogių

Įdarui:

700 g lašišų

500 g varškės

125 g tepamojo varškės sūrio

600 ml 35 proc. grietinėlės

1 citrinos

20 g fasuotų krapų

40 g želatinos

druskos ir pipirų pagal skonį

Želė sluoksniui:

40 g želatinos

200 g šaltai rūkytos lašišos

50 g upėtakių ikrų

2 vnt fasuotų krapų

1 svogūno

250 g tigrinių krevečių

druskos ir pipirų pagal skonį

Gaminimo eiga:

Apvalią 28 cm skresmens kepimo formą išklokite kepimo popieriumi.

Duonos riekeles, alyvuoges ir sviestą sutrinkite maisto smulkintuvu. Gautą masę tolygiai paskleiskite ant kepimo formos dugno.

Želatiną išbrinkinkite vandenyje.

Lašišų filė pašlakstykite aliejumi, užberkite druskos, pipirų ir kepkite įkaitintoje iki 180  laipsnių orkaitėje apie 20 min.

Puode užvirkite grietinėlę, sudėkite išbrinkintą želatiną ir maišykite, kol ji ištirps. Palikite atvėsti iki kambario temperatūros.

Dubenyje sumaišykite trintą varškę, tepamąjį varškės kremą. Varškės masę sumaišykite su paruošta grietinėle.

Nuo krapų nuskabykite lapelius, o stiebelius pasilikite krevečių kiautų sultiniui gaminti. Suberkite krapus, citrinos žievelę, druską, pipirus ir išmaišykite.

Sudėkite plėšytą lašišą į paruoštą varškės masę, sukrėskite ant duonos pagrindo, gražiai paskirstykite ir padėkite į šaldytuvą 1-2 valandoms, kad sustingtų.

Gaminkite želė sluoksnį: nuo krevečių nuimkite kiautus, užpilkite juos 1 l ir 200 ml vandens ir užvirkite. Nugraibykite putas, tada įdėkite svogūną, suberkite krapų stiebus, druską ir pipirus.

Ant mažos kaitros virkite apie 40  min. Paskui perkoškite – turi likti 1 litras skysčio. Sultinyje ištirpinkite brinkintą vandenyje želatiną ir atvėsinkite iki kambario temperatūros.

Krevetes pavirkite 2-3 minutes sūdytame vandenyje ir atvėsinkite.

Iš rūkytos lašišos suformuokite rožytes.

Kai bus sustingęs varškės kremo sluoksnis, formuokite norimą ornamentą iš rūkytų lašišų, krevečių ir krapų. Užpilkite po kelis šaukštus sultinio su želatina ir padėkite į šaldytuvą 15-20 minučių, kad sustingtų.

Tada berkite ikrų, vėl pilkite kelis šaukštus sultinio su želatina ir vėl dėkite keliolikai minučių į šaldytuvą. Kartokite keleta kartų.