Istorinis žingsnis: Klaipėdoje bus steigiama universiteto ligoninė

Seimo sveikatos reikalų komiteto nariai priėmė sprendimą, kad universiteto lygmens sveikatos priežiūros paslaugų centras galėtų būti steigiamas Klaipėdos universitetinės ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės pagrindu.

"Nutarta steigti trečią Lietuvoje universitetinę ligonę. Komitetas rekomendavo steigti tokį centrą Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Klaipėdos universitetinės ligoninės pagrindu. Taip pat rekomendavo į tą bloką prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę ir Palangos reabilitacinę ligoninę. Tokiu atveju atsirastų rimtas kompleksas, nebebūtų dubliuojamos paslaugos bei ateitų rimtos investicijos", - dėstė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Naujo sveikatos priežiūros paslaugų centro steigėjais numatoma, kad būtų Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas, tačiau kad tai būtų įgyvendinta, dar turi būti priimti trys svarbūs sprendimai.
"Reikia pakeisti įstatymą ir pasakyti, kad universitetas, kuris ruošia sveikatos priežiūros specialistus, gali būti steigėjas, nes dabar yra įrašyta, kad steigėju gali būti universitetas, kuris ruošia trijų pakopų medikus, gydytojus. Tokia pataisa jau įregistruota ir antradienį bus svarstoma.

Kitas sprendimas bus Klaipėdos miesto tarybos, kuri turi sutikti, kad ligoninės bus perduotos ministerijai ir universitetui. Trečias sprendimas turi būti Vyriausybės, kuri sutiktų, kad Klaipėdos universitetas, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija būtų steigėjas. Ministrės pirmininkės patarėja sveikatai patikino, kad Vyriausybė pasirengusi tokį sprendimą priimti", - pasakojo A. Matulas.

Ragina nebijoti pokyčių

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikino, kad pagaliau reikia žengti šį istorinį žingsnį ir padaryti pokytį Klaipėdos ligoninių kontekste.

"Mano asmeninis, kaip ministro noras, kad Lietuvoje baigtųsi pinigų įsisavinimo pandemija ir kad pokyčių baimės virusas būtų nugalėtas, kad mes pradėtume galų gale mąstyti ne apie pastatus, ne apie savo darbo vietų išsaugojimą, bet ištiktųjų pradėtume mąstyti apie paciento kelią. Šiandien išgirdome iš ligoninių vadovų, kad jie patys pamatė keliolika paslaugų, skyrių veiklų, kur dubliuojasi paslaugos ir kad tas paslaugas reikėtų apjungti, viską daryti dėl paciento, kad jis iš karto patektų pas geriausią gydytoją, o valstybės ištekliai būtų naudojami efektyviausiai", - dėstė A. Dulkys.

Iškėlus klausimą ar Klaipėdos universitetinė ligoninė nekilstels savo lygio iki Vilniaus ar Kauno ligoninių, nes universitetas neruošia gydytojų, A. Dulkys patikino, jog lietuviai per daug nuvertina slaugytojų darbą.
"Čia yra gili Lietuvos sveikatos sistemos yda, nes mes esame taip nuvertinę slaugytojų darbą, kad slaugos specialistų rengimas kai kam gali atrodyti nužemintas, ne, tai yra nepaprastai svarbi grandis. Čia negali būti net tokių kalbų, kad jei universitetas ruošia tokios srities specialistus, tai kad tai jau yra kažkas žemesnio. Tai turi išnykti iš Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos, toks mąstymas", - sakė A. Dulkys.
Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus Artūro Razbadausko, Klaipėdos universitetas jau 20 metų rengia sveikatos priežiūros specialistus.

"Daugiausia koncentruojamės į vidurinę grandį, slaugos specialistus, kurie yra ne ką mažiau svarbūs nei gydytojai. Kartais ši specialybė yra nuvertinama ir bandoma pasakyti, kad tai padėjėjai, bet jie atlieka didžiulį darbą.

Turime šiuo metu Klaipėdos mieste 4 ligonines teikiančias stacionarines paslaugas, turbūt tiek ligoninių nėra kituose didžiuosiuose miestuose.

Šios pajėgos, kurios yra skaldomos ir dar skirtingas pavaldumas, tikrai nėra naudingos pacientams", - dėstė A. Razbadaukas.