Ieškote priešnuodžio nuo ligų? Tai galite būti jūs pats

Klimato pokyčiai keičia ir mus

E. Grišino teigimu, žmogaus organizmas pritaikytas reaguoti į klimato kaitą: temperatūros, drėgmės ar kiti oro pokyčiai verčia mus keisti įpročius, o organų sistemas – priprasti prie intensyvesnės arba, atvirkščiai, prie pasyvesnės veiklos:

„Krintant oro temperatūrai žmogaus organizmo šilumos gamybos procesai ir fermentų veikla natūraliai intensyvėja, todėl reikalaujame daugiau maisto medžiagų ir šilumai generuoti, ir medžiagų apykaitos procesams suaktyvinti, ir susidarantiems laisviesiems radikalams neutralizuoti.“

Tačiau kodėl šaltuoju sezonu peršalimo ligomis vis dėlto sergame dažniau? Dietologas įvardija kelis esminius veiksnius: kartu su temperatūros pokyčiais kinta mūsų gyvenimo sąlygos ir elgsena, mikroelementų ir vitaminų kiekis.

Iš organizmo, pasak jo, taip pat sunkiau pasišalina virusai: „Virusai išgyvena ilgiau esant šaltai temperatūrai – 5 laipsniais nosyje nukritusi temperatūra gali net iki 50 proc. sumažinti apsauginių mechanizmų efektyvumą kvėpavimo takuose, kurie, nepamirškime, yra pirmasis organizmo barjeras.“

Šaltuoju sezonu taip pat daugiau laiko praleidžiame uždarose, drėgmės stokojančiose, mažai vėdinamose patalpose, o tai – puikios sąlygos plisti virusinėms infekcijoms, pabrėžia E. Grišinas. Greta to atsiranda dar vienas nejuntamas įprotis – užkandžiavimas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką valgome

Konsultuodamas žmones, ieškančius būdų kontroliuoti savo svorį, dietologas E. Grišinas pastebi, kad būtent fizinis neaktyvumas ir nesąmoningas užkandžiavimas – įpročiai, galintys tapti ligos proveržio priežastimi:

„Nereikalingi kilogramai turi tiesioginės įtakos ne tik tam, kaip žmogus jaučiasi, bet ir jo imuninės sistemos veiklai. Nutukimą lydi ląsteles žeidžiantis, uždegiminis procesas, sutrikusi virškinimo veikla (verta pabrėžti, kad mūsų virškinamajame trakte yra daugiau nei 70 proc. imuninės sistemos ląstelių).

Šiems procesams suvaldyti organizmas reikalauja dar daugiau apsauginėmis savybėmis pasižyminčių maisto medžiagų.“

Pasak jo, dažnam atrodo, kad daržovės šaltuoju sezonu yra praradusios savo skonį, todėl jų žiemą suvartojama mažiau.

Tačiau tyrimai rodo, kad būtent ruošdamiesi žiemos sezonui ir per jį privalome atkreipti dar didesnį dėmesį į tai, ką ir kokiais kiekiais valgome, siekdami palaikyti ne tik organų funkcionavimą, bet ir imuninės sistemos veiklą. Šiuo atveju labai svarbu gauti pakankamą kiekį mineralinių medžiagų ir vitaminų.

„Ypač svarbūs vitaminai C, D, cinkas, polifenoliai ir antioksidantai – selenas, vitaminas E. Taip pat aminorūgščių (leucino, arginino) turintys baltymų produktai, tirpiosios ir netirpiosios maistinės skaidulos“, – vardija E. Grišinas.

Alternatyva beskonėms daržovėms – rauginti produktai

Sveikai maitintis šaltuoju sezonu daugeliui – tikras iššūkis. Nors tradiciškai valgomų šviežių daržovių gausa žiemą pasigirti negalime, šakninės daržovės ir lietuvių pasididžiavimas – rauginta produkcija – gali tapti puikia alternatyva.

Pasak E. Grišino, valgydami moliūgus, burokėlius, morkas, ankštines daržoves ir raugintus produktus gausime platų spektrą polifenolių ir antioksidantų, tirpiųjų skaidulų, kurios bus naudojamos mūsų virškinamajame trakte apsauginei mikrofloros funkcijai užtikrinti. Prie to prisidės ir raugintos daržovės – gerųjų bakterijų šaltinis.

„Žinoma, ne visi galime pasigirti gebėjimu valgyti raugintą produkciją ar šaknines daržoves nerizikuodami virškinamojo trakto sutrikimais, – kalba Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ dietologas. – Tokiais atvejais galime savo mitybą papildyti daug polifenolinių medžiagų turinčiais ekstraktais arba augalinės kilmės alternatyvomis – mikrodumbliais.

Pavyzdžiui, fermentuoti ir džiovinti chlorelių dumbliai Golden Chlorella gali organizmui suteikti imunitetą stiprinančių medžiagų, tokių kaip vitaminai C ir E, aminorūgštys argininas bei leucinas.“

Pasak dietologo, žiemą neprivalome pulti valgyti dar daugiau mėsos ar žuvies, pakanka nepamiršti, kad augalinės kilmės produktai yra puiki baltymų spragą mažinanti dalis – kruopos, ankštinės daržovės arba nors keli šaukštai fermentuotų dumblių į pietų troškinį turės teigiamą efektą.

Pirmieji požymiai panašūs į nuovargį

Kaip pirmuosius silpstančio imuniteto požymius „Alver“ dietologas E. Grišinas išskiria ne tik padidėjusį mieguistumo jausmą, kuris neretai painiojamas su nuovargiu, bet ir šalčio pojūtį, sutrikusią virškinamojo trakto veiklą, pakitusią nagų bei plaukų būklę.

Dažnas mūsų, pasak dietologo, pajutęs šiuos simptomus, griebiasi bet kokių maisto papildų, tačiau pirmiausia privaloma išanalizuoti sveikatos būklę ir pagalvoti, gal galime sau padėti tiesiog koreguodami elgsenos įpročius.

E. Grišinas išvardija kelis paprastus, bet svarbius veiksnius, kurie gali padėti organizmui adaptuotis artėjant šalčio sezonui ir per jį: bent 6 val. gilus miegas, tinkama mityba ir aktyvumas, patalpų vėdinimas ir dažnesnis buvimas atvirose erdvėse, rytinė mankšta ar tiesiog pokalbis su šviesia asmenybe.

„Nepamirškime apie šviežio oro svarbą – gilus kvėpavimas gryname ore teigiamai stimuliuoja žmogaus pirminių apsauginių (nosies epitelis, išskiriamos gleivės) barjerų funkcionalumą bei atsparumą patenkančioms baterijoms ir virusams, – dėsto dietologas.

 – O pasivaikščiojus galima užsukti puodelio kavos, kartu pasimėgauti ir pasitenkinimo hormoną dopaminą išskiriančiu skanėstu, kad pakaktų motyvacijos keisti kai kuriuos netinkamus įpročius.“

Nors sustiprinti imuniteto tik savo jėgomis galbūt ir nepavyks, vien maži sveikatingumo intarpai į pilkas žiemos dienas, anot E. Grišino, gali smarkiai pagerinti savijautą.