Gydytoja kardiologė: pirmiausia reikėtų galvoti apie vaisto naudą, o ne baimintis jo šalutinio poveikio

Ar gali būti, kad tam tikrais atvejais šalutinį poveikį sukelia ne vaistas, o psichologinės priežastys? Ar pajutus šalutinį poveikį galima toliau vartoti vaistą?

Gydytoja kardiologė doc. Jolita Badarienė atsako į šiuos klausimus ir dalijasi patarimais, kaip galime sau padėti, norėdami išvengti nepageidaujamų simptomų.

Svarbu suprasti vaisto paskirtį

Pasak gydytojos kardiologės doc. J. Badarienės, svarbiausia atminti, kad bet kurio vaisto paskirtis yra gydyti tam tikras ligas, pagerinti sveikatą, o ne ją pabloginti.

„Žmones, pradedančius vartoti bet kuriuos gydytojo paskirtus vaistus, labai raginu galvoti apie jų pranašumus: kodėl vaistas buvo paskirtas, ką gero jis duos, o ne baimintis šalutinio poveikio.

Žinoma, kai kurių grupių pacientai yra jautresni vaistams ir jiems dažniau negu kitiems gali pasireikšti šalutinis jų poveikis, tačiau visuomet reikia kritiškai įvertinti jaučiamus simptomus.

Kai kurie vaistų sukeliami šalutiniai simptomai po kurio laiko gali visiškai pranykti ir vaistą galima vartoti toliau. Jeigu taip nenutinka, būtina kreiptis į gydytoją“, – teigia gydytoja.

Jos teigimu, gydytojo paskirtų vaistų vartojimo negalima tiesiog nutraukti – verčiau pasitarti su specialistu, išsiaiškinti, ką galima padaryti, norint pasijausti geriau: „Galbūt galima sumažinti vartojamo vaisto dozę arba pakeisti jį kitu, pasižyminčiu mažesne šalutinio poveikio tikimybe pacientui.“

Priežastis gali būti ir psichologinė

Gydytoja kardiologė teigia, kad kai kuriais atvejais šalutinis vaisto poveikis gali būti jaučiamas ir dėl neigiamo psichologinio nusiteikimo.

Tam, kad to išvengtume, rekomenduojama nenusiteikti neigiamai prieš vaistą perskaičius apie jo informaciniame lapelyje nurodytą šalutinį poveikį, taip pat nepradėti vartoti kelių skirtingų vaistų vienu metu.

„Jeigu nuolat galvosime apie šalutinį poveikį ir tikėsimės, kad jis pasireikš, taip iš tiesų gali ir nutikti. Kai kurie pacientai vos paskyrus vaistą laukia, kol pajus informaciniame lapelyje išvardytus šalutinius simptomus.

To tikrai nereikėtų daryti – šalutinis vaisto poveikis yra išimtis, ne taisyklė. 2019 m. Amerikoje buvo atliktas labai įdomus SAMSON tyrimas pacientams, kurie atsisakė vartoti statinus (vaistus, skirtus padidėjusiam cholesterolio kiekiui mažinti) dėl pasireiškusio šalutinio poveikio.

Šis tyrimas parodė, kad net 90 proc. šalutinio poveikio atvejų būna dėl psichologinių priežasčių. Situacija, kai nepageidaujama organizmo reakcija į statinus pasireiškia ne dėl vaiste esančių medžiagų, o dėl pacientų įsitikinimo, kad vaisto vartojimas sukels šalutinį poveikį, buvo pavadinta „nocebo“ efektu“, – pasakoja gydytoja doc. J. Badarienė.

Šiame tyrime dalyvavo pacientai, kurie vartodami statinus patyrė vieną iš galimų šalutinių vaisto poveikių – raumenų skausmus. Vienus metus kas keturis mėnesius tyrimo dalyviai gaudavo po keturis skirtingus buteliukus: viename jų buvo statinų tabletės, kitame – placebo tabletės, neturinčios jokio objektyvaus poveikio pacientų sveikatos būklei, o likę buteliukai – tušti.

Pacientams nebuvo žinoma, kuriose tabletėse yra statinas, o kurios tabletės – placebas. Kiekvieną dieną pacientas turėdavo išgerti vieną tabletę arba negerti jokios ir žymėti patiriamo raumenų skausmo stiprumą savo išmaniajame telefone.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, kai pacientai tablečių nevartojo, jie beveik nepatyrė skausmų, o vartojant statinus arba placebo tabletes skausmus jautė labai panašiai, t. y. nepageidaujamų reakcijų pasireiškė ir vartojant placebą.

Tyrimas akivaizdžiai parodė, kad vaistų pašalinis poveikis gali pasireikšti vien nuo neigiamo nusiteikimo vaistų atžvilgiu. Supažindinti su šiais rezultatais, net 50 proc. tyrimo dalyvių sėkmingai atnaujino gydymą statinais.

Pasak gydytojos, statinai Lietuvoje nėra plačiai vartojami, nors šie vaistai ne tik mažina padidėjusio cholesterolio koncentraciją, bet ir apsaugo nuo kardiovaskulinių įvykių, mažina riziką susirgti miokardo infarktu ir insultu, slopina aterosklerozės vystymąsi.

„Lietuviai kažkodėl vis dar bijo vartoti šiuos vaistus. Daugeliui atrodo, kad cholesterolio koncentraciją galima sumažinti vien laikantis tinkamos dietos.

Klinikinėje praktikoje dažnai tenka susidurti su situacija, kai pacientas teigė negalintis vartoti statinų dėl pasireiškusio šalutinio poveikio, tačiau situacija labai pasikeičia tuomet, kai žmogus patiria kardiovaskulinį įvykį, pavyzdžiui, miokardo infarktą.

Tuomet šie pacientai pradeda toleruoti statinus ir netgi didelėmis dozėmis“, – teigia doc. J. Badarienė.

Todėl visais atvejais gydytoja kardiologė pirmiausia linki pasitikėti gydytoju, jo rekomenduojamu gydymu ir svarbiausia – sutelkti teigiamas mintis galvojant apie vaisto poveikį. Tikėtina, kad pozityvi energija padės greičiau pasiekti teigiamų gydymo rezultatų.