Dirbantiems su kompiuteriu: kaip išvengti sveikatos problemų?

Informacinės technologijos palengvina darbą ir padidina jo efektyvumą, leidžia geriau panaudoti profesines žinias ir kompetencijas.

Tačiau kartu susiduriame ir su problemomis, kurios atrodo neišvengiamos. Pavargusios  ir išsausėjusios akys, kaklo, pečių, nugaros, galvos skausmai ir nuovargis – tai simptomai neretai lydintys žmones, daug laiko dirbančius su kompiuteriu.

Visgi specialistai sako, kad išvengti panašių sveikatos problemų įmanoma, tereikia įsirengti ergonomišką ir patogią darbo vietą.

Siūlo rinktis ergonomiškus įrenginius

Prieš kelerius metus Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad statistiškai per metus darbuotojas prie kompiuterio ekrano praleidžia 1700 valandų.

Kitaip tariant, per metus vien tik įsistebeiliję į ekranus būname daugiau nei du mėnesius, beveik po 7 valandas kiekvieną darbo dieną.

Tomas Niparavičius, „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas sako, kad daug prie kompiuterių dirbantys darbuotojai gali pasidalinti patarimais –  svarbu tinkamai įrengta darbo vieta, norint dirbti efektyviai bei išvengti sveikatos sutrikimų. Jis pataria galvoti ir apie darbo metu naudojamą įrangą.

„Pirmiausia, kiekvienoje darbo vietoje turėtų nebelikti nereikalingų daiktų, popierių ir įrenginių, ji turi būti tvarkinga, o kiekvienas įrenginys turėti savo konkrečią vietą.

Vienas iš svarbiausių patarimų žmonėms didžiąją darbo dienos dalį praleidžiantiems prie kompiuterio – įsigyti du ekranus.

Tai leidžia dirbti efektyviau bei sutaupyti laiko. Produktyvesnį darbą užtikrina ir garsą izoliuojančios ausinės.

Turėdami jas darbuotojai gali koncentruotis tik į savo užduotis, eliminuodami blaškančius ir ne visada malonius garsus ar pokalbius iš aplinkos“, – sako IT paslaugų specialistas.

Pasak T. Niparavičiaus, geresnę darbo aplinką leidžia sukurti ir belaidės įrenginių krovimo stotelės.

Jei savo darbui naudojate ne vieną įrenginį, tokia stotelė – patogus būdas išvengti įrenginių išsikrovimo, turėti juos vienoje vietoje bei nepasiklysti laidų raizgalynėje.

Taip pat siūloma pagalvoti ir apie ergonomiškos klaviatūros įsigijimą, mat tai gali padėti išvengti riešo, dilbio, plaštakos ar rankų skausmų, taip pat pečių juostos raumenų patempimo.

„Alternatyvi klaviatūra nuo įprastos skiriasi savo forma. Ji gali būti išlenkta, padalinta per pusę arba turėti papildomą skaičių dalį.

Tokiose klaviatūrose dažnai įrengti ir interaktyvūs paviršiai, kurie reaguoja į paspaudimus. Jei darbuotojas naudoja ergonomišką klaviatūrą, taip užtikrinama neutrali riešo ir rankos laikysena.

Tiesa, visi suprantame, kad dirbant su kompiuteriu, klaviatūra yra vienas svarbiausių įrenginių, todėl rekomenduočiau turėti bent mėnesio bandomąjį laikotarpį ir įsitikinti, kuri klaviatūra jums yra patogiausia“, – pataria T. Niparavičius.

Pasak jo, norint išvengti skausmų, labai svarbu tinkamai naudoti ir pelę. „Rekomenduotina pasirinkti tinkamo dydžio pelę. Ji turi tilpti į delną, kad pirštais lengvai pasiektumėte jos klavišus.

Pelę reikia laikyti švelniai, atpalaidavus ranką ir pirštus. Svarbu ir kokybiškas pelės kilimėlis, tokiu būdu mažiau juda darbuotojo plaštaka ir riešas.

Be to, reikia nepamiršti, kad švarus įrenginys funkcionuoja geriau ir sumažina riešų bei plaštakų judesius“, – sako specialistas.

Netinkama darbo vieta – pavojus sveikatai

Lietuvos higienos instituto tvirtinimu, ergonomiškai įrengtoje darbo vietoje žmogus ne taip greitai pavargsta, didėja jo darbingumas, o ilgalaikėje perspektyvoje – išsaugoma ir sveikata.

Jei ergonomikos principai pažeidžiami, atvirkščiai, rizika didėja, o tai gali privesti prie kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų.

„Jei darbo vieta įrengta netinkamai, joje naudojami neergonomiški baldai ir netinkama programinė įranga, tai gali tapti rizikos veiksniais, kurie žaloja darbuotojo sveikatą.

Dažnai pažeidžiamas stuburas, pečių lankas, žastai, dilbiai, plaštakos, riešai, delnai ir pirštai. Kiekvienas darbuotojas turėtų pagalvoti apie tai, kaip jis elgiasi darbo metu.

Dažniausiai tokius sutrikimus iššaukia mažų tekstų skaitymas telefonuose ar kompiuteriuose, nepatogi kaklo, pečių ar riešo padėtis ilgų pokalbių telefonu metu ar dirbant prie stacionarių įrenginių“, – atskleidžia Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos inovacijų skyriaus vadovė Jūratė Tamašauskaitė.

Specialistė pabrėžia, kad kuriant kompiuterizuotą darbo vietą, apie jos tinkamumą bei ergonomiškumą turi galvoti ir darbdaviai. Pavyzdžiui, sėdimą darbą dirbantiems užtikrinti tinkamas kėdes.

„Kėdė turi atitikti ergonominius reikalavimus bei leisti pasirinkti taisyklingą sėdėjimo pozą. Kėdės aukštis, sėdynės gylis, atlošo aukštis, pasvirimo kampas ir gylis turi būti reguliuojami.

Pats darbuotojas turi suprasti, kaip taisyklingai sureguliuoti savo kėdę. Reikia nepamiršti ir kitų aspektų.

Pavyzdžiui, kompiuterio monitoriaus atstumas nuo akių turi būti apie 60-90 centimetrų. Labai svarbu tinkama darbo vietos apšvieta, ji turi siekti apie 300-500 liuksų“, – pataria J. Tamašauskaitė.

Viena svarbiausių Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos problemų šiuo metu ir yra su ergonominiais rizikos veiksniais susiję kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai.

Dažniausiai darbuotojai skundžiasi nugaros (43 proc.), viršutinių galūnių (42 proc.), galvos ar akių (35 proc.) bei klubų ir apatinių galūnių (29 proc.) skausmu.