Arūnas Dulkys: kas aštuntas Lietuvos gyventojas turi psichikos sutrikimų

Tačiau, ministro teigimu, iš valstybinei sveikatos apsaugai išleidžiamų beveik 3 mlrd. eurų psichikos sveikatos paslaugoms nėra skiriama nė trijų procentų, todėl, pabrėžia jis, sistema reikalauja pertvarkos.

„Kad pamatytumėme bendrą vaizdą, siūlau žiūrėti į jį per tris dimensijas. Pirma, finansavimas. Valstybinei sveikatos apsaugai išleidžiame beveik 3 mlrd. Eur. Žinote, kiek iš jų tenka psichikos sveikatos paslaugoms? Nė trijų procentų. Jei reikia ieškoti Pelenės sveikatos apsaugos sistemoje, tai štai, ją radome“, – teigia ministras.

Antras svarbus aspektas, ministro teigimu, yra tai, kad iš šiandien psichikos sveikatos paslaugoms skiriamų lėšų du trečdaliai keliauja stacionaro paslaugoms.

„Paprasčiau tariant, sutrikimų sprendimas įgauna pagreitį tik tuomet, kai žmogus pradeda sunkiai sirgti ir yra guldomas į ligoninę. Maža to, tokio kelio efektyvumas yra menkas – per metus nuo gydymo pabaigos trečdalis pacientų grįžta atgal į ligonines“, – nurodo ministras.

Taip pat, A. Dulkio teigimu, spręsti psichikos sveikatos bėdas trukdo ir stigmos paplitimas visuomenėje.

„Naujausias pavyzdys, tai gyventojų priešprieša prieš kuriamus Priklausomybių ligų dienos centrus vaikams ir paaugliams. Tyrimai rodo, kad psichikos sutrikimai yra ne už tvoros, bet kiekvieno iš mūsų namuose, tačiau norime apsimesti, kad tai mūsų neliečia“, – teigia jis.

A. Dulkys teigia, kad situacija psichikos sveikatos sistemoje kelią nerimą, todėl, anot jo, ministerija imsis pokyčių.

„Pertvarkymas vyks keliomis kryptimis: plečiamas ambulatorinis gydymas ir efektyvinamas gydymas stacionare. Abu šie dalykai reikš didesnį psichikos paslaugų prieinamumą, galimybę pritaikyti paslaugas individualiems paciento poreikiams, ir, žinoma, didesnį dėmesį pacientui, jo teisių užtikrinimui, lydint jį viso gydymo metu“, – teigia jis.

A.Dulkys atkreipia dėmesį, kad šeimos gydytojams taip pat numatoma pagalba ir formuojamas lūkestis, kad jie kuo anksčiau pastebėtų pirmuosius psichikos sutrikimų požymius ir laiku nukreiptų pas psichikos sveikatos specialistus.

„Praktiškai visose savivaldybėse veikiantys psichikos sveikatos centrai ir toliau matomi kaip svarbiausia visos sistemos grandis, kurioje ketinama mažinti administracinę naštą, skatinti komandinį darbą, stiprinti žmogiškuosius resursus, kad visi specialistai, ypač psichiatrai, galėtų daugiau dėmesio skirti pacientams. Ypatingą dėmesį skirsime vaikų psichikos sveikatai, kaip prioritetinei grupei, sukuriant ir plečiant jiems trūkstamą specializuotų paslaugų teikimą“, – teigia ministras.

A.Dulkys viliasi, kad veiksmingiau funkcionuojantis psichikos paslaugų tinklas leis suteikti psichikos sveikatos paslaugas platesniam gyventojų ratui, o sergantiems ypač sunkiomis psichikos ligomis – ir ilgesnį bei efektyvesnį gydymą.

„Tikslas yra iki 2030 m. 40 proc. sumažinti savižudybių skaičių, ir kad bent trečdalis pacientų negrįžtų pakartotiniam gydymui į ligonines“, – nurodo jis.