Artėjant dar vienam vasariškam savaitgaliui – kardiologo perspėjimas širdininkams: nesilaikant šių patarimų, gali tekti skubėti į priimamąjį

Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

„Su kolegomis kartais pajuokaujame, kad pajūrio daktarams, kardiologams vasarą būna tikras darbymetis. 

Į pajūrio kraštą atvyksta daug žmonių, tad šioje vietoje dirbantiems gydytojams tenka didesnis krūvis, palyginti su kitais metų laikais“, – teigė Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbantis medikas.

Iššūkiai – dehidratacija ir netinkama mityba

Anot K. Bumblausko, širdies ir kraujagyslių ligas reikėtų išskirti į keletą pogrupių. Gydytojas išskiria arterine hipertenzija, išemine širdies liga sergančius asmenis, tuos, kurie susiduria su širdies ritmo sutrikimais ir sergančius širdies nepakankamumu.

„Dalis pacientų, sergančių arterine hipertenzija, kraujospūdį mažinančius vaistus vasarą geria mažesnėmis dozėmis arba jų negeria visai, nes vyraujant dideliems karščiams kraujospūdis gali pats nukristi kūnui vėsinantis, kai išsiplečia smulkiosios kraujagyslės, daugiau kraujo suteka į odos paviršių, veidas ir visas kūnas tampa raudonesni. Bet yra kita dalis pacientų, kuriems diagnozuotas širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai. 

Dėl alinančių karščių, tvankumo jie daugiau prakaituoja, atsiranda skysčių disbalansas, jiems labiau tinsta kojos, o tai gali varginti“, – pasakojo gydytojas.

Pasak jo, dar rimtesni ligoniai, kuriems pasireiškia didesnės funkcinės klasės nepakankamumas, karščių vengia – rečiau būna lauke, ypač dieną, kai išryškėja pagrindinė jų ligos simptomatika: didėja dusulys, nuovargis, silpnumas.

„Vasarą su sveikatos bėdomis kiek dažniau susiduria ūminėmis, tarkime, krešulių susidarymo, ligomis sergantys pacientai. 

Žmonės daug prakaituoja, geria mažai skysčių, yra tvanku, jiems šiek tiek tirštėja kraujas ir dėl to kyla kiek didesnė krešulių susiformavimo, kurie nulemia insultą arba infarktą, plaučių emboliją, rizika“, – tęsė intervencinis kardiologas.

K. Bumblauskas išskiria ir dar vieną iššūkį – mitybą. Viena vertus, vasaros laikotarpiu padidėja vaisių ir daržovių vartojimas. 

Visgi lietuviai yra pamėgę ir keptą, rūkytą maistą, kuris padidina blogojo cholesterolio kiekį, aterosklerozės (riebalų nuosėdų kaupimosi arterijų sienelėse) riziką, gali paskatinti uždegimą organizme, tapti padidėjusio kraujospūdžio priežastimi. Lietuviai mėgsta ir grybus, kurie yra sunkiai virškinamas maistas. 

Dėl šios priežasties organizmui gali būti sukeliamas stresas, galintis peraugti į uždegimą, o šis laikomas dar vienu padidėjusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu. 

Be to, kai sulėtėja virškinimas, gali būti netinkamai įsisavinamos tam tikros maisto medžiagos, įskaitant širdies sveikatai svarbius B grupės vitaminus ir mineralus.

„Neretai sveikatos būklei daryti įtaką gali ir neadekvatūs maisto kiekiai. Dar blogiau, jeigu didelis maisto kiekis sumaišomas su dideliu alkoholio kiekiu. 

Pastebime, kad vasaros laikotarpiu dažnai paūmėja skrandžio problemos, ką ir kalbėti apie apsinuodijimus“, – pridūrė medikas.

Pirmoji pagalba

Kaip išskiria K. Bumblauskas, pirmoji pagalba savo sveikatai vasarą – adekvatus skysčių vartojimas. Jo teigimu, pacientai dažnai nepalaiko skysčių balanso, neįvertina judėjimo ypatumų, gausaus prakaitavimo.

„Kalbant apie skysčių balansą, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kava, alkoholiniai, gazuoti gėrimai, kuriuose yra daug cukraus, prie skysčių balanso palaikymo neprisideda. 

Skysčių balansą palaikyti padeda grynas vanduo, – pabrėžė jis. – Vasarą žmonės deginasi ir negeria pakankamai skysčių, juos ištinka šiluminiai ir saulės smūgiai, tai pablogina asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis, būklę. 

Ypač tie, kurių sveikata nėra ideali, turėtų vengti saulės vonių, nepraleisti daug laiko tiesioginėje saulėje, verčiau rinktis pavėsį. Žmonės patys atsakingi už savo sveikatą.“

Susiduriantys su širdies ir kraujagyslių bėdomis turėtų reguliariai vartoti ir jiems paskirtus cholesterolį mažinančius vaistus – statinus. 

Mat šių vaistų poveikis pasireiškia tik juos vartojant nuolat. „Vartojimo procesas turi būti nepertraukiamas, jiems vartoti įtakos tikrai neturi metų laikas. Tokius vaistus reikia gerti nuolat ir reguliariai“, – nurodė medikas.

Susiduriantiems su dusuliu specialistas pirmiausia rekomenduoja atsižvelgti į simptomatikos pobūdį. Jeigu pasireiškia ūmus, staiga prasidėjęs dusulys, kurį lydi krūtinės skausmai, nerimas ir procesas staiga ūmėja, į jį reikia reaguoti greitai – kviesti greitąją pagalbą, nedelsiant vykti į priėmimo skyrių.

„Tačiau daugumai žmonių pasireiškia lėtinis dusulys. Žmogus pastebi, kad įprastas fizinis krūvis tampa nepakeliamas. 

Pavyzdžiui, jeigu anksčiau žmogus nuo namų iki parduotuvės nesudėtingai nueidavo keletą kilometrų be sustojimo, dabar jam jau reikia sustoti, nes trūksta oro. Jeigu tai kartojasi, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti bazinius tyrimus. 

Dusulio priežasčių yra daugybė. Dalis jų kyla dėl kardiologinių, kita dalis – dėl kraujagyslinių, dar kita – dėl plaučių ligų. 

Dusulys gali kilti ir dėl kitų ligų. Viską įvertina specialistas ir pacientą nukreipia tinkamu keliu“, – užbaigė kardiologas.