Apie dažniausią onkologinę ligą iš specialisto lūpų: „Moterys dažnai klaidingai supranta patikros prasmę“

Apie krūties vėžio diagnostiką, gydymą bei ypač svarbią ligos prevenciją „Vakarų ekspresui“ pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurgė, Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė.

Krūties vėžys vis dar yra dažniausia moterų onkologinė liga. Jūsų nuomone, kas lemia, kad ši liga tokia dažna? Kokia ligos prevencija?

Deja, žinomos priežasties, kodėl ši liga yra dažniausia onkologinė liga tarp moterų, nėra. Reikšmingiausiais rizikos veiksniais laikomi lytis ir amžius.

Yra išskiriamos 3 veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūties vėžiu, grupės.

Tai - pastovūs veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis; amžius (dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys); ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė); patogeninių mutacijų, susijusių su didesne rizika sirgti krūties vėžiu, turėjimas; onkologinių krūties ligų atvejai šeimoje; jau diagnozuotas krūties vėžys bei gerybinio tipo krūties navikai ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.

Jei dar vakar buvo nustatinėjamos tik patogeninės BRCA-1 ir BRCA-2 genų mutacijos, išgarsintos JAV kino aktorės Angelinos Jolie, tai šiandien nustatinėjama daugiau nei 50-ties genų mutacijų, susijusių su didesne rizika sirgti onkologinėmis ligomis.

Visų šių mutacijų tyrimas nustačius indikacijas ir turint šeimos gydytojo siuntimą yra nemokamas.

Kita grupė veiksnių, tai - veiksniai, kuriuos galime koreguoti. Tas pats ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis (kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormoninę terapiją); vėlyvai susilaukia pirmojo vaikelio (vyresnė nei 30 metų) ar lieka negimdžiusi; nežindo krūtimi; yra turėjusi daug nėštumo nutraukimų; be saiko vartoja alkoholį; rūko; turi antsvorio bei nėra pakankamai fiziškai aktyvi.

Trečioji grupė veiksnių - aplinkos poveikis, pvz., aplinkoje esanti jonizuojanti spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.

Stebuklingos prevencijos priemonės taip pat nėra, tačiau yra keletas mokslo įrodytų patarimų, kurių laikantis galima šiek tiek sumažinti nulemtą riziką susirgti.

Reikėtų nevartoti moteriškų hormoninių preparatų ilgiau nei 3-5 metus pakaitinei hormoninei terapijai menopauzės metu, o jei tai būtina, rinktis mažiausią veiksmingą dozę ir krūtis tikrinti kasmet.

Stengtis susilaukti pirmojo vaikelio iki 30-ies ir kuo ilgiau jį žindyti krūtimi.

Išlaikyti normalų kūno svorį, mat riebalinis audinys yra moteriškų hormonų „sandėlis“.

Aktyviai fiziškai judėti - užsiimti ne mažiau nei 150 minučių vidutinio aktyvumo fizine veikla (pvz., vaikščiojimu, važinėjimu dviračiu, jogos treniruotėmis, sodo, daržo darbais ir pan.) ar intensyvia fizine veikla (pvz., bėgiojimu, intensyviu važiavimu dviračiu, teniso treniruotėmis, aerobika ir pan.) 70 minučių per savaitę. Idealu, jei dar pridėtumėte bent dvi jėgos treniruotes per savaitę.

Taip pat pasirodė naujų tyrimų, jog laikas sėdint taip pat didina krūties vėžio riziką ir yra nesusijęs su laiku, praleistu aktyviai sportuojant.

Taip pat patariama atsakingai vartoti alkoholį, nes net ir maži alkoholio kiekiai didina riziką susirgti krūties vėžiu. Nerūkyti, tai ypač svarbu moterims, dar nesančioms menopauzėje.

Yra duomenų, jog Viduržemio jūros dieta, kurioje ypač tyro alyvuogių aliejaus gausiau nei sviesto, riešutų, o žuvies daugiau nei mėsos, gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu.

Dar viena prevencinė priemonė - krūtų patikra. Krūtims tirti yra gausus įvairiausių instrumentinių technologijų arsenalas, kurias individualiai parinkus galima optimaliai tiksliai įvertinti atsiradusius pakitimus.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 procentų yra ankstyvų stadijų. Ar savo praktikoje Klaipėdoje matote panašias tendencijas?

Mano žiniomis, oficialių duomenų apie krūties vėžio susirgimus Klaipėdos mieste nėra žinoma, norėčiau tikėti, jog jie panašūs į pristatomus sostinės.

Prastas atrankinės mamografinės patikros lankomumas yra vienas iš veiksnių, lemiančių vėlyvai nustatomų ligos stadijų Lietuvoje gausą, o sykiu ir didelį mirtingumą nuo šios ligos. Tai - vienas kertinių aspektų, kurio didinimo labui dirbame Lietuvos krūties vėžio asociacijoje.

POŽIŪRIS. „Nepakanka tik išgydyti ligą moderniausiais gydymo metodais. Svarbiausia yra sugrąžinti moteriai jos kūną, šeimą, darbą, sugrąžinti jai jos gyvenimą“, - įsitikinusi Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurgė, Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė. Neringos GIRDVAINIENĖS nuotr.

Kaip bėgant metams keičiasi krūties vėžio diagnostika ir gydymas?

Krūties vėžio diagnostika pastaraisiais metais beveik nepakito.

Krūties vėžio simptomai yra pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Reikėtų sunerimti, jei pastebėjote krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą, jei užčiuopėte guzelį (-ius) krūtyje ar pažastyje.

Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę, dažnai manoma, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos.

Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūties ligos požymis, tačiau labai retais atvejais, kuomet liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą ligos vietoje.

Visais šiais atvejais reikėtų kreiptis gydytojo specialisto konsultacijai nepaisant amžiaus, nes kas penkta moteris, kuri serga krūties vėžiu, yra jaunesnė nei 50-ies. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į savavališkai atliekamus krūties vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo.

Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę, dažnai manoma, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos.

Deja, taip manyti klaidinga. Nuolatinės kartotinos patikros tikslas - nustatyti ligą ankstyvos stadijos, kuomet ji gali būti visiškai pagydyta.

Anksčiau labai skatinta moterų savityra šiandien rekomenduojama tik savirūpos tikslu. Mokslo buvo įrodyta, jog pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti pakitimus, didesnius nei 2 cm, o tai jau mažiausiai antroji ligos stadija.

Mūsų tikslas - pirmoji ar dar geriau ikivėžinė būklė, o ją dažnai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu.

Medikai sako, kad ligos jaunėja. Jūsų manymu, nereikėtų prevencinės patikros paankstinti?

Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50-ies iki 69-erių metų amžiaus, tuomet moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas. Remiantis didėjančiu jaunų moterų, sergančių krūties vėžiu, skaičiumi, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje planuojama šią amžiaus grupę praplėsti nuo 45 iki 75 metų amžiaus.

Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35-40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz., nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti.

Kokie diagnostiniai metodai taikomi ligoninėse?

Pagrindiniai trys instrumentiniai tyrimai tirti krūtims yra mamografija ar 3D mamografija (kuomet atliekamos krūties rentgeno nuotraukos), ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tomografijos tyrimas.

Kokį tyrimą atlikti, sprendžia krūtis tiriantis gydytojas, įvertinęs krūties dydį (todėl net ir jaunoms moterims, kurių krūtys didelės, gali būti rekomenduojama mamografija), vyraujantį audinį (riebalinis, liaukinis ar mišrus) bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime.

Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėn. kaitaliojant mamografiją su krūtų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu, tarp jų atliekant ultragarsinį krūtų tyrimą. Taip pat dažniau tiriamos moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai, dažninant patikrą iki kasmetinės.

Atlikus tyrimus ir aptikus pakitimus reikalingas jų histologinis patvirtinimas - tai yra atliekama pakitusio audinio biopsija. Anksčiau mėginiai buvo imami švirkštais, atliekant plonos adatos biopsiją, šiandien jos pritaikymas išliko tik skysčio sankaupų aspiratams tirti, o visiems solidiniams dariniams privalu atlikti stulpelines (storos adatos) ar atviras biopsijas. Šiandienos naujovė yra vakuuminė biopsija, kurios indikacijos kasmet plečiasi.

Koks yra naujausias šiuolaikinės medicinos dalykas, kurį pradėjote taikyti savo darbe?

Jei moteriai patvirtinama krūties vėžio diagnozė, jos tolesnis gydymas sprendžiamas daugiaprofiliniame gydytojų aptarime.

Konsiliumo komandos nariai - ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemo- ir radioterapeutai, bet ir gydytojai plastikos chirurgai, akušeriai-ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai bei genetikai.

Įvertinus ligos išplitimą, histologinį tipą, ligonės amžių bei gretutines ligas, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, parenkamas jai asmeniškai labiausiai tinkamas gydymas.

Krūties vėžio gydymas paremtas trimis svarbiausiais gydymo metodais, tai - chirurginis, spindulinis bei sisteminis gydymas.

Šiandien chirurginis gydymas taiko pažangiausius plastinės chirurgijos ir branduolinės medicinos metodus. Tai leidžia moteriai ne tik išsaugoti, o neretai net ir pagerinti savo kūno įvaizdį, tačiau ir išvengti tokių gyvenimo kokybę bloginančių veiksnių kaip krūties netekimas ar rankos sutinimas.

Paradoksalu, tačiau tobulėjant sisteminiam gydymui, kurį skiriant prieš operaciją naviko dydį galima sumažinti iki tokio, kuomet galima atlikti krūtį tausojančią operaciją, ar visiškai sunaikinti bei tobulėjant operacinei technikai, kai vėžiui pašalinti taikomi plastikos chirurgų naudojami metodai, visiško krūties pašalinimo operacijų skaičius išsivysčiusiose šalyse didėja.

Tai galima paaiškinti keletu priežasčių. Pirmoji - jau minėta genetinė patikra, kurios metu nustačius tam tikras patogenines genų mutacijas tikimybė kartotinai susirgti krūties vėžiu yra ženkliai didesnė. Antroji - spindulinio gydymo vengimas, trečioji - baimė, jog likusioje krūties dalyje liga pasikartos ar reikės papildomų operacijų nevisiškai pašalinus darinį pirmosios operacijos metu. Ir paskutinė, tikriausiai pati svarbiausia, tai - poodinės mastektomijos saugumo mokslinis pagrįstumas bei ištobulintos krūtų atkūrimo metodikos.

Krūties netekimas yra vienas labiausiai gyvenimo kokybę po ligos bloginančių veiksnių.

Krūties atkūrimo galimybė taip pat yra aukšto lygio krūties gydymo centro rodiklis. Šiandien Lietuvoje moteris gali pasinaudoti visomis pasaulyje siūlomomis krūties atkūrimo galimybėmis - krūties atkūrimu savais audiniais, protezais ar mišria atkūrimo metodika.

Krūties atkūrimas savais audiniais skirstomas į dvi grupes - krūties suformavimą audinių lopais ir riebalų persodinimą. Protezai - implantai ir audinių plėtikliai. Mišrus metodas pasirenkamas derinant prieš tai aptartus metodus.

Kurį atkūrimo metodą pasirinkti, apsispręsti moteriai padeda gydantis gydytojas, įvertinęs ligos išplitimą, moters anatomines savybes, gretutines ligas, žalingus įpročius bei moters lūkesčius.

Tai - daug informacijos, svarbios pacientėms. Kaip stengiamasi suteikti tikslią ir teisingą informaciją apie ligą?

Ligonių informuotumas vystėsi kartu su internetinės prieigos plėtra. Tai dalykas, bene labiausiai keitęsis per pastaruosius metus.

Vaizdžiai tariant, jei užvakar visą informaciją pacientė sužinodavo iš savo nuolat skubančio gydančio gydytojo, vakar ieškojo atsakymų nepatikimuose šaltiniuose internete, tai šiandien moterims, sergančioms krūties vėžiu, jau galime pasiūlyti gydytojų specialistų bei slaugytojų parengtą patikimą informaciją „Facebook“ socialiniame tinkle, paskyroje „Krūties vėžio pacientų mokykla“.

Joje skelbiamos paskaitų temos: nuo ligos nustatymo iki kokybiško gyvenimo po jos, aptariant ne tik fizinius, socialinius, bet ir psichologinius bei dvasinius poreikius.

Taip pat pradėtas leisti naujas leidinys „Rožinis gyvenimas“, kuriame siekiama suteikti kuo daugiau patikimos informacijos apie krūties vėžį. Žurnale kalbinami gydytojai ir slaugytojai, kuriuos sergančios moterys gali sutikti visose didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose, kreipiamasi patarimų į onkopsichologus, dietologus - visus, kurie galėtų padėti onkologinėmis ligomis sergančioms pacientėms joms sunkiu laikotarpiu.

Leidinyje pasakojamos ir ligą jau įveikusių ar su ja gyvenančių moterų istorijos. Taip pat žurnale moterims primenama - net ir sirgdamos onkologine liga jos gali gyventi visavertį gyvenimą, mėgautis artimais santykiais su mylimu vyru, keliauti su vaikais ar draugėmis po Lietuvą, gardžiuotis skaniais patiekalais, sportuoti ir atrasti daugybę kitų širdžiai mielų užsiėmimų. Žurnalas krūties vėžiu sergančioms moterims yra platinamas nemokamai, pacientės gali jį rasti didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose, pacientų organizacijose.

Dar viena iš iniciatyvų, prie kurių prisidedate, yra Šv. Magdalenos naktis. Kokia yra šio renginio svarba?

Renginio idėjos autoriai yra Šv. Pranciškaus vienuolyno broliai. Tai - bendras jų, Šv. Pranciškaus Vilties miesto, Lietuvos krūties vėžio asociacijos, Šv. Pranciškaus onkologijos centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės projektas, skirtas švęsti gyvenimą kovoje su krūties vėžiu.

Taip pat tai - moteriškumo ir vilties šventė, skirta motinai ir dukteriai, kurių kiekviena buvo, yra ar gali tapti šios ligos paliesta.

Projektu bandome atkreipti visuomenės ir sergančiųjų dėmesį į aktualiausius ligos aspektus, mažą krūties vėžio žinomumą, kuris lemia prastą atrankinės patikros programos lankomumą bei užleistų ligos stadijų gausą.

Kasmet renginyje rengiama nemokama ultragarsinė krūtų patikra, kurios metu buvo ištirta daugiau nei keli šimtai moterų ir, deja, net keletui jų buvo nustatyti piktybiniai pakitimai.

Pirmą kartą 2021 metų renginyje buvo surengta nemokama ultragarsinė krūtų patikra, kurios metu buvo ištirta daugiau nei 100 moterų ir, laimei, nė vienai jų piktybinė liga nebuvo nustatyta.

Patikrą neatlygintinai vykdė Klaipėdos universitetinės ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojai. Taip pat pirmą kartą Lietuvoje buvo surengta nemokama plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacija, kurioje savo lūkesčius ir nusiskundimus dėl krūtų asimetrijos po operacinio gydymo ar krūties pašalinimo išsakė 10 moterų. Renginį vainikavo naktinis Lietuvos mėgėjų tarpklubinės taurės moterų bėgimas bei koncertas Rožių kiemelyje.

Džiaugiamės, jog šis gražus projektas tapo kasmetiniu ir, liepos mėnesį Klaipėdos mieste pakibus violetinės spalvos vėliavėlėms su Šv. Magdalenos ikona, visos moterys žino, jog atėjo metas pasirūpinti savo krūtimis.

Šio renginio globėja 2021 metais tapo premjerė Ingrida Šimonytė - kaip žinomų žmonių dėmesys ir palaikymas padeda skleisti svarbią žinią apie ligą?

Premjerės globa renginiui - didžiulė garbė ir įvertinimas. Tai - taip pat ir galimybė gyvai bei tiesiogiai išsakyti pagrindines su šios ligos diagnostika ir gydymu susijusias problemas. Šiandien, kai gyvename socialinių tinklų amžiuje, žinomų žmonių dėmesys ir palaikymas kaip niekada svarbus ir padeda renginio žinomumui. Prie renginio informacijos sklaidos kasmet taip pat prisideda ir „Northway“ medicinos centrai, jų rinkodaros atstovai talkina asociacijos nariams viešinimo klausimais.

Svarbiausia, kas šiandien jau pakito kalbant apie šią dažniausią onkologinę moterų ligą, tai yra suvokimas, jog nepakanka tik išgydyti ligą moderniausiais gydymo metodais. Svarbiausia yra sugrąžinti moteriai jos kūną, šeimą, darbą, sugrąžinti jai jos gyvenimą.

Bus daugiau. Kitos savaitės sveikatos priede skaitykite, kokie klausimai dažniausiai kyla moterims išgirdus krūties vėžio diagnozę, bei kokie yra 10 mitų, susijusių su krūties vėžiu.