Aortos vožtuvo stenozė: liga, kurios komplikacijos gali negrįžtamai pakeisti gyvenimo kokybę

(1)

Pagrindinis mūsų širdies darbas – deguonies prisotintu krauju aprūpinti visas kūno dalis. Atlikdama šį darbą, širdis pumpuoja kraują per keturias širdies kameras, o jai padeda keturi vožtuvai, kurie atsiveria ir užsiveria su kiekvienu širdies tvinksniu

Sveikame aortos vožtuve esančios plonytės burės atsidaro ir užsidaro tinkamai, visgi, susirgus aortos vožtuvo stenoze, šios burės sukietėja ir sustorėja, joms tampa sunku atsiverti ir užsiverti, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad kraują išpumpuotų į kitas kūno dalis. Anot Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojos kardiologės dr. Kristinos Morkūnaitės, pakitęs vožtuvas neigiamai veikia žmogaus sveikatą ir riboja kasdienę veiklą, blogėja jo gyvenimo kokybė. Negana to, negydoma sunki aortos vožtuvo stenozė gali komplikuotis į širdies nepakankamumą ar net baigtis staigia mirtimi.

„Moksliniai tyrimai rodo, jog iš viso širdies vožtuvų ligos šiuo metu kankina apie 2,5 proc. viso pasaulio gyventojų, dauguma jų – 75 m. ir vyresni. Ligos išsivystymą lemia kelios priežastys – paciento amžius, kalcio kaupimasis organizme, taikyta spindulinė terapija, persirgta širdies infekcija ir kt.“, – vardina dr. K. Morkūnaitė.

Sunkios aortos stenozės simptomai pasireiškia staiga, o dažnai pacientai ir gydytojai gali jų iškart neatpažinti, tačiau dažniausi simptomai yra skausmas krūtinėje, galvos svaigimas, nuovargis, dusulys ir nereguliarus širdies ritmas.

„Pagrindinis tyrimas, kurio metu galima nustatyti šią ligą, yra širdies echoskopija, kuri yra atliekama daugelyje sveikatos įstaigų. Todėl patiriant minėtus simptomus, reikėtų jų neignoruoti – laiku pradėtas gydymas užtikrina geresnius rezultatus“, – primena gydytoja kardiologė.

Kaip gydoma ši liga?

Aortos vožtuvo stenozė yra gydoma dviem būdais – pirmasis būdas yra minimaliai invazyvus, atliekant procedūrą per pasirinktą arteriją, o antrasis – atvira širdies chirurginė operacija – chirurginis aortos vožtuvo keitimas (SAVR).

Perkateterinio aortos vožtuvo implantavimas (TAVI) yra mažai invazinė procedūra, lyginant su atvira širdies chirurgine operacija. Jos metu gydytojas atlieka mažą pjūvį – iki 1 cm, į arteriją įveda ploną, lankstų vamzdelį, kurio dėka dirbtinis širdies vožtuvas yra nustumiamas iki paciento širdies, taip pakeičiant pakitusį, seną vožtuvą, sveiku. Implantuotas vožtuvas perima paciento senojo aortos vožtuvo funkciją ir pradeda dirbti iškart po implantavimo.

„Prieš procedūrą širdies specialistų komanda nustatys, ar pacientui turi būti taikoma intraveninė nejautra, ar bendroji anestezija. Dažniausiai procedūra atliekama per kirkšnies arterijas, tačiau kai kuriais atvejais ją tenka atlikti ir per kaklo kraujagysles arba padarius mažą pjūvį tarp šonkaulių. Visa procedūra įprastai trunka 1–2 val., po jos pacientas kelias valandas yra stebimas intensyvios terapijos skyriuje, vėliau perkeliamas į palatą, o po kelių dienų – išleidžiamas namo arba į reabilitaciją“, – pasakoja dr. K. Morkūnaitė.

TAVI širdies vožtuvas yra sukurtas veikti kaip nuosavas širdies vožtuvas. Metalinis jo karkasas yra pagamintas iš nitinolio – nikelio ir titano lydinio, ši medžiaga leidžia rėmeliui prisitaikyti prie paciento širdies anatomijos, o vožtuvo audinių burės ir išorinis apvalkalas yra suformuoti iš kiaulių širdies audinio. Vožtuvo ilgaamžiškumas priklauso nuo paciento – atliktų tyrimų duomenys rodo, jog jis veikia 5–10 m. be sutrikimų. Visgi, geriausių rezultatų leidžia pasiekti reguliarūs apsilankymai  pas savo gydytoją kardiologą bei visų priežiūros nurodymų laikymasis.

Tuo metu atvira širdies chirurginė operacija atliekama siekiant pašalinti pažeistą vožtuvą ir pakeisti jį dirbtiniu.

„SAVR metu atveriama paciento krūtinės ląsta, kad būtų pasiekta širdis, sustabdomas jos darbas ir prijungiamas aparatas, kuris pumpuoja kraują į kūną, ir tik tada įsiūnamas naujas vožtuvas. Kadangi operacija yra sudėtingesnė, nei TAVI procedūra, po jos pacientas kelias savaites ar daugiau praleidžia ligoninėje, o tada trunka ilgas sveikimo laikotarpis“, – dalinasi gydytoja kardiologė.

Kuris gydymo būdas yra tinkamiausias?

Siekdama nuspręsti, kuris gydymo būdas pacientui yra tinkamiausias, širdies specialistų komanda pirmiausia atlieka reikalingus tyrimus. Pavyzdžiui, gydytojams svarbu nustatyti asmens širdies formą ir dydį, arterijų sistemos struktūrą bei sužinoti, ar pacientas turi kitų medicininių problemų.

„Dažniausiai atliekami tyrimai yra širdies kateterizavimas, kompiuterinė tomografija, echokardiografija, miego arterijų ultragarso tyrimas, kraujo tyrimai, fizinės būklės patikrinimas“, – vardina dr. K. Morkūnaitė.

Ji pratęsia, jog nepriklausomai nuo gydymo būdo, po atliktos operacijos daugelis pacientų geriau pasijaučia iškart, nors kai kuriems iš jų gali prireikti šiek tiek daugiau laiko.

„Pavyzdžiui, po TAVI procedūros, dažniausiai pacientai nurodo, jog jie jaučiasi žymiai energingesni, gali užsiimti kasdiene veikla, normaliai kvėpuoti, jaučia mažesnį skausmą širdies plote. Jiems taip pat sumažėja dusulys bei nerimas, tad gyvenimo kokybė akivaizdžiai pagerėja“, – sako gydytoja kardiologė.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder