7 pagrindinės sąlygos, kurios padeda geriau mokytis

Išryškinama ir tai, kad fizinis aktyvumas ir sportas - puikus indikatorius geriau veikti smegenims, padedantis lengviau įsisavinti informaciją.

„Savaitės ekspresas“ siūlo susipažinti su A. Skurvydo įžvalgomis, kurias jis pateikia susisteminęs mokslinių leidinių naujausią informaciją ir savo asmenines žinias.

Alberto Skurvydo 7 patarimai mokiniams ir studentams:

1. Svarbu dienos režimas, kuriame šalia mokymosi turi būti vietos ir fiziniam aktyvumui, ir sportui, ir poilsiui, ir mėgstamai laisvalaikio veiklai, ir darbui, ir valgymui, ir visaverčiam miegui. Dienos režimas ugdo vaikų discipliną, gerina savęs valdymą. Kas išmoksta laikytis dienos režimo, tas jaučia, kad save gerai valdo, kontroliuoja, kad visur suspėja. Jis daug rečiau patiria stresą, nerimą, baimę. Mokinys aiškiai turi pats numatyti laiką namų darbams atlikti (tai geriausia daryti ką tik grįžus iš mokyklos, užuot palikus vakarui). Jei namų darbų yra daug, mokinys turi kas 30-45 min. daryti aktyvias pertraukas (pertraukų metu atlikti įvarius fizinius pratimus, nes jie pagreitins galvos smegenų atsigavimą ir pastimuliuos toliau mokytis).

2. Antroji sąlyga - tai fizinis aktyvumas ir sportas. Tai ne tik pagreitina viso organizmo atsigavimą, bet ir padina atsparumą stresui, pagerina fizinį ir protinį darbingumą. Aiškiai nustatyta, kad dirbdami raumenys prigamina apie 1 000 natūralių „vaistų“ miokinų (tai hormonai, kuriuos pagamina dirbdami griaučių raumenys), kurie stimuliuoja, treniruoja, atstato ir gydo milijardus mūsų kūno ląstelių (tarp jų ir galvos smegenų neuronus). Bet to, galvos smegenyse padidėja kapiliarų skaičius (angiogenezė), dėl to galvos smegenys gauna daugiau maisto medžiagų, deguonies, hormonų ir iš jų greičiau „išvalomos šiukšlės“.Aiškiai įrodyta, kad mokyklinio amžiaus vaikų kūno ir psichinei sveikatai užtikrinti bei mokymosi ištekliams kaupti yra privaloma būti fiziškai aktyviems (vidutiniu ir dideliu intesyvumu) per dieną ne trumpiau kaip 90 min. (per savaitę apie 400-450 min.).

Tam tinka įvairios judėjimo formos (spartus ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, irklavimas, imtynės, įvairūs kovos menai, sportiniai žaidimai, daugybė sporto šakų, joga, darbas sode ir kita pagalba tėvams, svorių kilnojimas, įvairūs žygiai į gamtą ir t. t.).

3. Trečioji sąlyga, kuri padina mokymosi išteklius - tai, pvz., savaitgalio kelionės (einant, važiuojant dviračiu, plaukiant valtimi ir t. t.) gamtoje. Kelių valandų žygis labai gerai atstatys organizmą po savaitės mokymosi krūvio ar net streso. Be to, gamtos įvairovė labai gerai pastimuliuos galvos smegenų neuronus atsinaujinti (kuo įdomesnė ir įvairesnė gamta, tuo ji geriau pastimuliuoja neurogenezę ir angiogenezę). Žygiai neturi būti intensyvūs ir varginantys, jie turi būti teikiantys džiaugsmą.

4. Ketvirtoji sąlyga - tai smegenims būtina aplinkos įvairovė, kuriai priklauso ir anksčiau aprašytas žygis po gamtą, ir žvejyba, ir muzika, ir menai, ir visa kita veikla, kuri yra širdžiai ir sielai miela.

5. Penktoji sąlyga - tai veikla, kuri ypač mažina stresą ir nerimą. Primenu, kad stresas yra didysis smegenų žudikas. Tai, be mano anksčiau minėtų veiklų, joga, meditacija, taiči, šokiai, gilaus kvėpavimo technikos, sąmoningas dėmesingumas, pozityvių minčių valdymas, tempimo pratimai, pirtis, kūno grūdinimas šalto oro sąlygomis. Visos tos veiklos yra vadinamos antistresinėmis, nes jos ypač gerai treniruoja parasimpatinę sistemą, kuri sumažina stresą, pagreitina kūno atsigavimą. Pvz., gilus ir lėtas kvėpavimas (apie penkias minutes), tempimo pratimai (statinis raumens ištempimas ir palaikymas iki 60-120 sek., pozityvių minčių valdymas („varyk nuo savęs blogas mintis ir pritrauk pozityvias“, pvz., lėtai vienas vaikščiodamas), meditacija sumažins stresą, nervinę įtampą ir baimę, kurie dažnai kyla prieš įvairius atsiskaitymus ar egzaminą.

6. Visavertis miegas - neabejotinai viena iš svarbiausių gero mokymosi sąlygų, nes miegas ne tik atgaivina visą kūną, bet ir išvalo iš galvos smegenų per dieną susikaupusias „šiukšles“. Štai kodėl mes visi stebim tokį fenomeną, kad rytmetį atsibudę geriau viską mokame, nei prieš eidami vakare miegoti. Mūsų organizmas per daugybę metų yra susiformavęs miego ritmiką, pvz., gilioji miego fazė prasideda nuo vakaro 22 valandos ir tęsiasi iki 3 valandos nakties. Paviršinio miego fazė - nuo 3 iki 7 valandos. Mokiniai ne tik privalo miegoti ne mažiau kaip 8 valandas, bet ir turi eiti miegoti ne vėliau kaip 22 valandą, jei nori, kad miegas ir pailsintų, ir „išvalytų“ smegenis, ir sutvirtintų atmintį. Yra puikių įrodymų, kad trumpalaikis snustelėjimas po pietų (nuo 10-15 min. iki 60 min.) taip pat labai gerai ne tik pailsina galvos smegenis, bet ir užfiksuoja mokymosi medžiagą.

7. Ir pagaliau septintoji sąlyga (viena iš svarbiausių) - tai visavertė mityba, mitybos režimas, maisto struktūra. Pvz., jau seniai yra žinoma, kad pusryčių valgymas pagerina mokymosi pasiekimus mokykloje. Persivalgymas, kūno nutukimas (ypač vidinis, kuris sukelia organizme ir galvos smegenyse uždegiminius procesus, didina stresą) pablogina mokymosi pasiekimus. Vaikai privalo valgyti apie tris kartus per dieną.

Reikia vengti saldumymų, cukraus ir kitų greitai įsisavinamų angliavandenių, nes jie pagreitina vidinį nutukimą, trukdo galvos smegenims įsisavinti gliukozę.Maisto racione turi būti pakankamai šviežių ir įvairių spalvų daržovių ir vaisių, žuvies, viso grūdo maisto, pieno, kefyro ir jogurto, kiaušinių, šviežios mėsos, riešutų ir kitų medžiagų. Vaikams ypač reikėtų vengti bulvių traškučių, 100 procentų sulčių ir maisto, kuriame yra kaitintų riebalų (transriebalų). Rezveratrolis, kurkuminas, quercetinas, raugerškis - tai vieni iš geriausių antioksidantų ir antiuždegiminių medžiagų, kurios labai reilkalingos, kad kūnas ir protas veiktų kaip šveicariškas laikrodis. Be to, maiste turi būti ir visų reikaligų kūnui augti vitaminų. Maisto papildų mokyklinio amžiaus vaikams tikrai dar nereikia vartoti.