1000 pirmų gyvenimo dienų: kaip rūpintis vaiku, kad jis užaugtų sveikas ir stiprus?

Klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja, vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė siekia atkreipti tėvų dėmesį į pirmuosius vaiko metus ir kviečia telktis gydytojus, visus sveikatos priežiūros specialistus ir tėvus, stiprinant dėmesingumą mažylių sveikatai.

Nežinia pirmomis dienomis

Neretai būsimus tėvus ne tik apima džiaugsmas, bet ir nerimas dėl būsimos didelės atsakomybės – kaip reikės rūpintis netrukus gimsiančiu kūdikiu?

Gydytoja I. Plėštytė-Būtienė būsimiems tėvams akcentuoja: kad vaikas augtų tinkamai, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, jis turi gauti visko – ne tik begalinės meilės, prieraišumo, bet ir iššūkių, nepatogumo. Vaikams vystantis, augant ir tobulėjant, svarbu skatinti jų smalsumą visose srityse – nuo daiktų iki virusų.

Pirmi mėnesiai gimus kūdikiui yra patys sunkiausi. Iššūkiai atrodo dar didesni, jei porai kūdikis pirmasis. Tėvams nelengva iš karto suprasti, kodėl vaikas verkia, kada jis nori valgyti ir kaip tinkamiausia juo rūpintis, knygų apie vaikų auginimą nemažai, bet teorinės žinios – toli gražu ne tas pats, kas realybė, sako gydytoja.

„Kūdikis gimsta trapus, negalintis savimi pasirūpinti. Jam reikia pagalbos, tėvų artumo ir saugumo jausmo, todėl tėvai pirmais vaiko gyvenimo metais turi visiškai išpildyti vaiko poreikius. Tai lyg besąlygiška tarnystė, kuri nulems, kaip vaikas jausis šiame pasaulyje.

Kai atliepiami vaiko poreikiai, susiformuoja tinkamas bazinis saugumo jausmas, kuris lydi visą gyvenimą – vaikas bręsta, auga ir jaučiasi saugus šiame pasaulyje, tiek infekcijų atžvilgiu, tiek apskritai – socialiniu ir fiziniu aspektu“, – pasakoja gydytoja, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja I. Plėštytė-Būtienė.

Didelis vaiko imlumas

Pirmi gyvenimo metai yra laikas, kai vaikas sparčiai keičiasi, per pusmetį nuo gimimo jo svoris padvigubėja, vystosi jo raida.

„Taip greitai besivystydamas vaikas yra lyg kempinė, kuri viską, ką jai paduosime, sugeria, todėl tėvai dažnai turėtų kelti sau klausimus: kodėl, kam, ar tikrai viso to reikia vaikui? – teigia I. Plėštytė-Būtienė. – Didžiulė oro, patalpų, maisto tarša kenksmingomis cheminėmis medžiagomis iš tiesų kelia nerimą.

Viskas, ką dedame vaikui į burną ar naudojame namuose, turėtų būti pagrįsta vaiko sveikatos naudai, o ne mūsų baime būti blogais tėvais.“

Gydytoja pabrėžia, kad tėvai dažnai net nesusimąsto, kad tam tikros medžiagos iš aplinkos gali patekti į vaiko organizmą ir pasilikti ilgam, dažnai nežinoma ir kokį poveikį sveikatai jos turės.

Pasak jos, dažnai svarbi ne pavienė medžiaga, o visas jų kokteilis, kuris lyg įsisuka į besivystančio vaiko itin aktyvią medžiagų apykaitą ir tampa kūno dalimi – arba taisyklingai susiformavusia, arba – su defektais.

„Moters įsčiose vaisiaus imuninė sistema santykinai dar neatlieka savo funkcijos. Kol formuojasi visi jo organai ir ląstelės, būsimo žmogučio apsauga rūpinasi mama.

Bet vaikui gimus, jis jau pats turi išmokti apsisaugoti nuo įvairiausių grėsmių, tykančių jo aplinkoje. Pats vaikas turi išmokti atpažinti jam draugiškus, nekenksmingus ir priešiškus, ligas sukeliančius, mikroorganizmus“, – akcentuoja I. Plėštytė-Būtienė

Visgi nereikėtų manyti, kad ką tik gimusio vaiko imuninė sistema yra labai silpna. Gamta apie viską pagalvojo, tad ir esanti šalia mama, ir įgimtas imunitetas padeda vaikui išgyventi, kol jis pamažu įgyja patirties. Svarbiausias tėvų uždavinys – sukurti vaikui saugią aplinką tinkamai vystytis ir kuo mažiau trukdyti.

„Viskas, net ir vaikiškos ligos, skatinančios imuninės sistemos brendimą, turi būti tam tikru metu.

Jei tinkamu laiku su vaiku nekalbėsime, nemokysime jo skaityti ar skaičiuoti, vėliau jam bus gerokai sunkiau viso to išmokti. Tas pats principas taikomas ir įprastam vaiko imuninės sistemos mokymuisi atpažinti aplink jį esančius virusus“, – aiškina gydytoja I. Plėštytė-Būtienė.

Bendrų pastangų rezultatas

Ypatingą reikšmę rūpinantis vaiko priežiūra užima ne tik tėvai, bet ir vaikų ar šeimos gydytojai.

Gydytojams tenka išskirtinis vaidmuo, nes jie dažnai ne tik gydo, apžiūri profilaktiškai, pataria mažylių priežiūros klausimais, bet ir yra lyg socialiniai darbuotojai, kurie konsultuoja vaikų auklėjimo, tarpusavio santykių ar net finansų, susijusių su vaikų priežiūra, klausimais.

„Daug kas priklauso nuo gydytojo noro bei įsitraukimo, tėvų pasitikėjimo specialistu. Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad mamos savijauta turi tiesioginės įtakos vaikeliui.

Kai ji nerami, vaikas dažniau verkia, blogiau miega. O rami mama – ramus vaikas. Todėl mama, auginanti ką tik gimusį mažylį, taip pat turi gauti visapusišką pagalbą, paramą ir nuraminimą“, – įžvalgomis dalinasi I. Plėštytė-Būtienė.

Siekiant sutelkti šalies gydytojus ir būsimus tėvus, taip pastatant tvirtus pamatus vaikų sveikatai, gydytoja I. Plėštytė-Būtienė inicijuoja ilgalaikę kampaniją „1000 pirmų dienų“.

Jos metu bus atskleidžiamos ir detaliai gvildenamos problemos, susijusios su vaikų auginimu, bendradarbiaujant su įvairių sričių specialistais, pateikiama naujausia informacija, naudingiausi patarimai.

„Vaikų auginimas gali būti ramus ir džiaugsmingas, bet tik tuomet, kai suvoksime savo atsakomybę prieš mažą žmogutį, pakankamai turėsime naujausios informacijos ir sveiko, kritiško požiūrio.

Reikia tiek nedaug – saugumo, matymo, rūpesčio“, – apibendrina gydytoja I. Plėštytė-Būtienė.