Švaros akcijos - ištisus metus

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė sako, kad Klaipėdos mieste šiukšlių mažėja, tačiau klaipėdiečių sąmoningumo šiukšlinimo atžvilgiu vis dar trūksta.

"Bendras miesto viešųjų erdvių vaizdas tikrai yra daug geresnis, šiukšlių pastebimai mažiau, tačiau atokesnės teritorijos vis dar šiukšlinamos. Nelegalūs sąvartynai aptinkami Kairių miške, Tilžės gatvėje esančiuose soduose, nuošalesnėse vietose Jūrininkų prospekte, palei Danės upę ir kt.

Kasmet pavieniams šiukšlynams sutvarkyti išleidžiama vidutiniškai po 80 tūkst. eurų.

Daugiausia aplinka teršiama padangomis ir stambiagabaritinėmis medžiagomis. Klaipėdiečius nuolat raginame ir kviečiame tausoti aplinką, atliekas palikti tam skirtose vietose.

Apmaudu, tačiau daliai gyventojų vis dar trūksta sąmoningumo ir, užuot tinkamai sutvarkę atliekas, jie renkasi sau patogesnį būdą - atliekų atsikrato neleistinose vietose. Džiugina, kad didesnė visuomenės dalis netoleruoja tokių pažeidėjų ir, pastebėję tokius atvejus, praneša atsakingoms institucijoms.

Šios, nustačiusios taršos faktus, teršėjams taiko sankcijas. Vien tik Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai per mėnesį vidutiniškai surašo 7-8 protokolus už ne vietoje paliktas atliekas", - dalinosi I. Kubilienė.

Klaipėdos miesto savivaldybė kiekvienais metais siekia gražesnės, tvaresnės miesto aplinkos ir šiemet nuo balandžio 3 d. iki gegužės 5 d. Klaipėdos mieste skelbia švaros laikotarpį.

Savivaldybė kviečia talkininkauti ir prisijungti prie akcijos „Švarinam Klaipėdą“: balandžio 26 d. - švietimo įstaigas, o balandžio 27 d. - klaipėdiečius, kitas įstaigas, įmones, organizacijas bei bendruomenes. Akcijos dalyviai turi patys apsirūpinti pirštinėmis, maišais ir kitomis priemonėmis.

Festivalis „Darom prie jūros“

Organizacijos „Mes darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Glušokas sakė, kad pajūryje jau trejus metus iš eilės vyko nemokamas aplinkosaugos, edukacijos ir kultūros festivalis „Darom prie jūros“. 2023 m. buvo švarintas Melnragės paplūdimys. Per 3 dienas festivalyje apsilankė apie 2000 dalyvių, jie sutvarkė apie 10 000 kv. m kopų plotas ir surinko apie 2000 l šiukšlių.

„Festivalis “Darom prie jūros" pradėtas rengti 2021 metais, siekiant sujungti aplinkosaugą, edukaciją ir kultūrą į vieną renginį. Idėja atsirado kaip būdas efektyviau įtraukti visuomenę į aplinkosauginę veiklą, nes tradiciniai metodai dažnai susidurdavo su visuomenės abejingumu arba nežinojimu.

Integravus edukaciją ir kultūrą į aplinkosauginį festivalį, pritraukiama daugiau dalyvių, kurie ne tik mėgaujasi kultūrinėmis pramogomis, bet ir gilina savo supratimą apie aplinkosaugos svarbą.

Be to, festivalis skatina bendruomeniškumą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų visuomenės sektorių. Siekiame parodyti, kad tvarumas nėra sudėtingas ir gali būti integruotas į bet kokią veiklą", - teigė komunikacijos vadovas.

Šiemet festivalį planuojama organizuoti rugpjūčio 23-25 d. Melnragės I paplūdimyje.

E. Glušokas teigė, kad paplūdimių švarinimas, lyginant su kitokio tipo teritorijomis, išsiskiria tam tikra specifika.

"Paplūdimių švarinimas yra specifinis dėl to, kad čia randamos atliekos yra itin įvairios ir atkeliauja iš visos šalies, nes daugelis šiukšlių patenka į jūrą upių maršrutais. Pajūrio zonoje dažnai aptinkamos žvejybinės atliekos: seni tinklai, plūdurai ir kiti panašūs objektai, kurie ne tik teršia aplinką, bet ir kelia pavojų jūros gyvūnijai.

Šis festivalis išskirtinis tuo, kad ne tik renkame atliekas, bet ir tvirtiname kopas. Kopų apsauga yra svarbi, nes smėlio erozija gali lemti ilgalaikius neigiamus poveikius jūros krantams", - sakė E. Glušokas.

Teigiama, kad viena iš dažniausiai festivalio metu randamų atliekų yra nuorūka. Šios problemos sprendimui pasitelktas projektas „Nuorūka - ne sliekas, žuvies nesuviliosi“, kurio metu išdalinta 6000 tabakinių nuorūkoms trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 300 tabakinių atiteko pajūrio gyventojams.

Lietuvos gražinimas žiedais

E. Glušokas džiaugėsi, jog šiuo metu vykdoma švarinimosi kampanija skatina gyventojus tvarkytis visus metus. Jis skatina gražinti Lietuvą ne tik renkant šiukšles, bet ir sodinant saulėgrąžas.

„Specialiai tam praėjusiais metais buvo sukurta aplinkosaugos iniciatyvų platforma. Prie platformos “Darom kartu su SDG" kviečiame prisijungti įmonių kolektyvus, sportininkų komandas, mokyklas, meno kūrėjus, savivaldybes, organizacijas ir visus norinčius puoselėti aplinką.

Pastebėjome, kad naujasis modelis, kai tvarkymosi akcija vyksta ne vieną dieną, o visus metus, pasiteisina. Suprantame, kad ne visiems vienas savaitgalis gali būti patogus, todėl taip suteikiame daugiau laisvės rinktis ne tik iniciatyvos laiką, bet ir formą. Be to, tokiu būdu skatiname įmones ir bendruomenes galvoti apie aplinkos gražinimą ne tik pavasarį.

Šiemet balandžio 19-20 d. „Darom kartu su SDG“, bendradarbiaudami su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos ir Telšių regioniniais atliekų tvarkymo centrais, kviečia gyventojus aktyviai kurti ir registruoti tvarkymosi talkas visoje Lietuvoje.

Talkų metu surinktos ir išrūšiuotos didelių gabaritų atliekos minėtuose regionuose esančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse bus priimamos pagal šiose aikštelėse nustatytą tvarką, bet neįtraukiant jų į fizinių asmenų metinius limitus.

Šiuo metu taip pat kviečiame įmones, organizacijas ir bendruomenes registruotis į saulėgrąžų sodinimo iniciatyvas visoje Lietuvoje. Registracijos formą užpildžiusios organizacijos gaus maišelį saulėgrąžų sėklų, kurių žiedais galės gražinti Lietuvą", - sakė E. Glušokas.

Kas motyvuoja žmones?

E. Glušokas pastebėjo, kad organizuojant įvairias bendruomenines iniciatyvas puikiai veikia papildomos skatinimo priemonės.

"Tai gali būti įvairūs prizai, nemokami užkandžiai ar koncertas po tvarkymosi darbų. Aplinkos švarinimą galima suderindami su kitomis veiklomis - pikniku gamtoje, žygiavimu, plaukimu baidarėmis ir kitomis veiklomis.

Visgi nereikėtų tikėtis, kad pirmas bandymas suburti bendruomenę prasmingiems darbams bus sėkmingas. Esant didesniam iniciatyvų skaičiui, bendruomenė tampa aktyvesnė ir labiau suinteresuota dalyvauti. Vizualūs pasiekimai, tokie kaip švaresnė aplinka ar naujos žaliosios zonos, gali būti ne tik puikus būdas įvertinti pažangą, bet ir stiprinti bendruomenės ryšius", - teigė E. Glušokas.