Šv. Jono bažnyčioje - radinys, prilygstantis lobiui

Palaidoto asmens tapatybę istorikai identifikavo iš lotyniškų įrašų „Redern“, „Gubern“, „Cap“, išlikusių ant radinio.

Gali būti perlaidotas

"Tokį radinį aptikti mums yra didžiulis lobis. Adamas Valentinas von Redern (1589-1653) buvo antras žmogus krašte po Prūsijos kunigaikščio. Į Klaipėdą gubernatorius buvo paskirtas 1636 metais, mirė 1659-aisiais.

Vadinasi, kad jis galėjo būti palaidotas ankstesnėje Šv. Jono bažnyčioje, kuri buvo kitapus Turgaus gatvės. Anksčiau archeologai vykdydami ten tyrimus pastebėjo, kad kai kurie kapai yra iškelti, kripta buvo tuščia. Matyt, svarbiausi asmenys galėjo būti čia perlaidoti.

Tad ši antkapinė plokštė yra gerokai senesnė nei pirmoji čia 1706 metais pastatyta bažnyčia", - komentavo archeologė R. Nabažaitė.

Pernai archeologai Šv. Jono bažnyčios vietoje buvo aptikę 61 kapą, tačiau, anot R. Nabažaitės, sunku pasakyti, ar tarp jų galėjo būti palaidotas šis komendantas.

„Pernai aptikti palaikai yra saugomi Vilniaus universitete. Šiemet tyrinėtoje vietoje kapų nebuvo rasta. Ta informacija leidžia spėti, kad šitoje dalyje galbūt galėjo būti įėjimas į bažnyčią“, - teigė archeologė.

Atidengė kelių metrų sluoksnį

Šv. Jono bažnyčios archeologiniai tyrimai vykdomi jau trečią sezoną ir netrukus bus baigti.

Per praėjusius dvejus metus archeologai ištyrinėjo daugiau kaip 600 kv. metrų. Šiais metais buvo ištirta apie 130 kv. metrų. Buvo atidengtas net 4-5 metrų storio kultūrinis sluoksnis, surinkta tūkstančiai smulkių radinių - monetų, šukių, indų liekanų, gyvūnų kaulų ir kt., kurie suteikė daug informacijos apie bažnyčios istoriją ir leido įsivaizduoti, kaip miestiečiai gyveno iki jos statybos.

„Ši Klaipėdos vietovė buvo įsisavinta nuo 1520 metų, gal dar anksčiau“, - sakė R. Nabažaitė.

Šulinį perkels į muziejų

Pasak mokslininkės, tyrimai uždavė ir mįslių. Paaiškėjo, kad po 1678 metų gaisro statant Šv. Jono bažnyčią ne visa teritorija buvo skirta bažnyčiai.

„Yra mūrinių pastatų liekanų likę, kurios glaudžiasi prie bažnyčios bokšto ir kelia tokių mįslių, ar kartais negalėjo būti, kad paraleliai, kai išsikėlė iš šito sklypo kai kurie nesudegusių pastatų gyventojai, galėjo stovėti gyvenamasis namas arba visuomeninis pastatas kartu su bažnyčia“, - sakė R. Nabažaitė.

Anot jos, po 1540 metų gaisro čia buvo pastatyti du monumentalūs pastatai, sudegę per 1678 metų gaisrą. Jie buvo įrengti „ant rimtų pamatų, su mediniais poliais, rostverku, turėjo ūkinį pastatą ir šulinį, kuris buvo sudarytas iš septynių vainikų ir tuomet siekė 3 metrų gylį“.

Pasak mokslininkės, neaišku, ar šulinys buvo skirtas geriamajam vandeniui, ar ūkinėms reikmėms. „Vėliau šulinį užpilant moliu, į jį pateko du kibirai nutrūkusiomis rankenomis ir vienas vyriškas batas, kurio dydis šių dienų matavimais atitiktų 45 numerį“, - pasakojo R. Nabažaitė.

Archeologė pasidžiaugė, kad Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pareiškė norą šulinį konservuoti, restauruoti ir vėliau eksponuoti.

Planuose - atstatyti bokštą

Gaisrus patyrusi bažnyčia galutinai buvo nugriauta po Antrojo pasaulinio karo. Siekis atkurti Šv. Jono bažnyčią yra deklaruotas miesto ilgalaikiame plėtros plane, projektui taip pat yra suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.

Seimas 2020 metų sausį pripažino šį projektą svarbiu valstybei ir pasiūlė Vyriausybei įvertinti ir prisidėti prie sklandesnio jo įgyvendinimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu yra parengta galimybių studija su investiciniu projektu, projektiniai pasiūlymai su įveiklinimo koncepcija, parengta archeologinių tyrimų programa, atlikti istoriniai bei bažnyčios priestato žvalgomieji archeologiniai tyrimai.

Galimybių studijoje yra numatoma atstatyti originalaus dydžio bažnyčią bei originalaus dydžio bažnyčios bokštą, atkuriant autentišką istorinį interjerą, išlaikant istorinę šių pastatų formą ir kt. Preliminariais skaičiavimais, visos bažnyčios atkūrimo vertė gali siekti apie 16 mln. eurų.

Preliminari 75 metrų aukščio bokšto projekto įgyvendinimo vertė - apie 3 mln. eurų.