Sulaukę brandos Žvejų rūmai ruošiasi radikaliems pokyčiams

„Žvejų rūmų salė per 40 metų išliko antra didžiausia sale po Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Lietuvoje“, - vieną laiko nepaliestą faktą paminėjo dabartinis kultūros centro direktorius Alvydas Lenkauskas.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad 40-mečio proga tvarkoma Žvejų rūmų aplinka - pakeista danga, laiptai prie pagrindinio įėjimo. „Pavyko rekonstruoti salę, atnaujinti scenos grindis, kurios jau grėsė įlūžti. Dabar norime atnaujinti scenos įrangą“, - vardijo A. Lenkauskas.

Vertybė - žmonės

Pasak direktoriaus, pastarąjį dešimtmetį Žvejų rūmai yra maksimaliai išnaudojami, nes čia per rekonstrukciją 5-erius metus glaudėsi Klaipėdos dramos teatras, dabar - Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, dirba dešimt Žvejų rūmams priklausančių meno kolektyvų.

"Ne pastatas, o žmonės yra didžiausia vertybė, kuria džiaugiamės, minėdami 40-metį.

Didžiuojamės choru „Cantare“, moterų choru „Dangė“, Pilies teatru, teatru „Be durų“, šokių sambūriu „Vėlunga“, kuris transformavosi iš šokių kolektyvo „Vėtra“, Benu Šarka, Aleksu Mažonu ir kitais kolektyvais bei asmenybėmis, kurios po mūsų stogu suburia daugybę žmonių, suteikia jiems saviraiškos galimybes ir dovanoja meninius įspūdžius žiūrovams.

Didžiuojuosi ir profesionaliais kultūros vadybininkais, kurių pastangomis organizuojame uostamiestyje valstybinių švenčių minėjimus, tarptautinį teatrų festivalį „Šermukšnis“, tarptautinį moterų chorų festivalį „Vox Maris“, jaunimo teatrų festivalį „Jaunatis“, - vardijo A. Lenkauskas, linkėdamas savo kolektyvui vienybės, kūrybiškumo, neblėstančio entuziazmo ir sveikatos.

Viskas, apie ką svajojome

Panašu, kad susitelkimo Žvejų rūmuose dirbantiems žmonėms ypač prireiks, nes Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja įstaigos pastato rekonstrukciją ir modernizaciją.

Neseniai buvo pristatyta MB „Bauland“ ir „XWhy“ parengta Žvejų rūmų galimybių studija, o artimiausiu metu uostamiesčio politikai turės apsispręsti, kurį iš vizionierių pasiūlytų trijų scenarijų įgyvendinti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, penktadienį Tarybos nariai lankysis Žvejų rūmuose ir gyvai apžiūrės jų patalpas, o pirmadienį Kolegijos posėdyje planuojama spręsti dėl įstaigos modernizavimo koncepcijos. Vėliau šį klausimą svarstys Taryba.

„Mano noras būtų, kad į Žvejų rūmų perspektyvą būtų pažvelgta ambicingai“, - sakė „Vakarų ekspresui“ E. Deltuvaitė.

Pašnekovė paaiškino, kad turi galvoje kapitalinį Žvejų rūmų pastato ir jo aplinkos remontą, apibrėžiant esamo pastato tūrio maksimalaus panaudojimo strategiją. Galimybių studijos rengėjai šį variantą pavadino „Viskas, apie ką svajojome“.

"Norisi, kad šio kultūros centro rekonstrukcija sudarytų galimybes jam augti ir atliepti miestiečių lūkesčius.

Manau, kad galimybių studijos variantas, kuriame siūloma pastatyti modernų priestatą ir suformuoti vidinį kiemą, pertvarkyti esamo pastato erdves, maksimaliai jį įveiklinant nuo rūsio iki lauko terasos, sukurtų patrauklią aplinką ir taptų pietinės miesto dalies kultūrine ašimi. Iš esmės atnaujintame pastate keistųsi, išsiplėstų funkcijos.

Šalia renginių, koncertų ir klaipėdiečių kultūrinės saviraiškos veiklų, būtų galimybė plėtoti edukacinę veiklą, įkurti meno rezidencijas, kurių labai trūksta, spręsti bibliotekų tinklo optimizavimo problemą perkeliant į šią erdvę bibliotekų skyrius, kurie dabar veikia butuose daugiabučiuose namuose.

Pagaliau būtų pagerintos sąlygos šiuo metu Žvejų rūmuose dirbantiems meno kolektyvams, nes situacija yra tokia, kad šokių kolektyvai repetuoja erdvėse, kurių viduryje yra kolonos", - kalbėjo E. Deltuvaitė.

Reikės milijonų ir dešimtmečio

Galimybių studijos rengėjai paskaičiavo, kad koncepcijos „Viskas, apie ką svajojome“ įgyvendinimas gali kainuoti apie 38 mln. eurų.

„Papildomai dar gali prireikti apie pusės milijono. Tokia būtų preliminari kaina sporto salės, kurią šiuo metu valdo Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“.

Draugija Savivaldybę informavo, kad galimybė parduoti valdomą pastato dalį Savivaldybės administracijai jiems atrodo patrauklesnė už galimybę kartu dalyvauti pastato rekonstrukcijos ir modernizavimo procese“, - sakė Kultūros skyriaus vedėja.

Modernizuoti Žvejų rūmų veiklą ir pritaikyti jai pastatus Strateginiame plėtros plane numatyta iki 2027 metų.

E. Deltuvaitė mano, kad įvertinus dabartinę, nuolat kintančią, situaciją, tai gali užsitęsti ir dešimtmetį.

Prieš 20 metų

"Žvejų rūmų 20 metų jubiliejus žymi ribą tarp dviejų kartų. Viena, sovietinė, karta jau išėjo, atėjo kita žmonių karta, kuri kitaip mąsto, nori kokybiškų, įvairioms amžiaus grupėms skirtų renginių.

Deja, tarp šių kartų įsiterpė politinių, ekonominių bei socialinių reformų metai, per kuriuos labiausiai nukentėjo kultūra. O ją puoselėjusi Žvejų rūmų įstaiga sudužo kaip vaza.

Šiuo metu Žvejų rūmų pastate veikia trys filialai: Žvejų rūmai, UAB Žvejų rūmai ir sporto kompleksas „Panata“. Vieni bando rūmus atgaivinti, kiti - bankrutavę skęsta skolose, treti - vos laikosi.

Primena Krylovo pasakėčią apie vežimą, tempiamą žąsies, lydekos ir vėžio. Rodos, kažkas nori iš to pasipelnyti..." - samprotavo Žvejų rūmuose koncertus organizavęs A. Guzauskas.

Tuometis Žvejų rūmų šeimininkas Antanas Sadauskas, apibendrindamas pirmąjį darbo pusmetį išsinuomotoje įstaigoje, sakė: "Per tą laiką supratau, kad atgaivinti gyvybę šiame grandioziniame statinyje įmanoma, tik reikia daug tiek finansinių, tiek kūrybinių investicijų. Kūrybinių iniciatyvų mums netrūksta.

Per pastarąjį pusmetį klaipėdiečiai ir miesto svečiai galėjo džiaugtis įvairiais koncertais, renginiais, filmais didžiojoje ir mažojoje salėse. Taigi kultūrinių pramogų pasiūla Žvejų rūmuose jau atsirado."

A. Sadauskas tada planavo pradėti teikti sportines paslaugas ir sugrąžinti Žvejų rūmams kultūros ir sporto rūmų statusą.

„Jau dabar rūmų fojė kiekvieną pirmadienį vyksta sportinės „Ringo riterių“ kovos, rudenį ketiname atidaryti čiuožyklą, dėl kurios aš ir nuomojausi šiuos rūmus. Taip pat norime įrengti krepšinio aikšteles“, - prieš du dešimtmečius planavo Žvejų rūmų šeimininkas.

Prieš 40 metų

1982 m. birželio 18 d. Klaipėdoje buvo didžiulė šventė - tądien miestiečiai ir miesto svečiai miniomis plūdo pasižiūrėti paties didžiausio mieste kultūrai ir sportui skirto Žvejų rūmų pastato.

"Šiandien šventė - Žvejų kultūros ir sporto rūmų atidarymas - ne tik mūsų darbo kolektyvų, kurie įnešė indėlį į rūmų statybą, tvarkymą, techninį aprūpinimą, darnaus darbo rezultatas, bet ir visų klaipėdiečių, padėjusių žodžiu ir darbu, kad žuvies pramonės darbuotojai gautų šį puikų pastatą, nuopelnas.

Nekantraudami laukėme mes, laukė mūsų žvejai ir dauguma gyventojų.

Čia bus galima turiningai praleisti laiką, laisvalaikį, dalyvauti organizuojamuose kultūros ir sporto renginiuose, sekcijų, meno saviveiklos ir liaudies kūrybos būrelių darbe, įsijungti į sveikatingumo priemones, kurias numato sporto sektorius ir t. t.

Didžiausių kultūros ir sporto rūmų respublikoje, skirtų klubiniam darbui, su moderniais įrengimais, erdviomis salėmis ir patalpomis pastatymas kalba pats už save...

Reikės pasiekti, kad kiekvienas žuvies pramonės darbuotojas rūpinimąsi rūmais laikytų savo pareiga, padėtų jiems tapti tikru kultūros židiniu, padedančiu harmoningai vystyti asmenybę..." - buvo rašoma miesto laikraštyje prieš 40 metų.