Sugrįžtantiems paukščiams iškėlė inkilus

Kasmet – per 8 tūkst. inkilų

„Inkilų kėlimo šventės Lietuvoje pradėtos organizuoti tarpukariu, jų pradininkas buvo įžymus gamtininkas profesorius Tadas Ivanauskas, kuris kviesdavo ne tik kelti inkilus, bet ir kurti bendruomeniškumo, gamtosaugos tradicijas“, – sakė VMU Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė.

Miškininkai kasmet pavasarį valstybiniuose miškuose iškelia per 8 tūkst. inkilų sparnuočiams, šikšnosparniams, miegapelėms. Pasitikti parskrendančius paukščius ir kelti kartu inkilus buvo pakviesti rajono mokiniai.

Penktadienį Valstybinių miškų urėdija buvo pakvietusi iškelti inkilus Kretingos rajone esančiame Žalgirio miške. Inkilų kėlimo šventėje „Paukščiai grįžta namo“ dalyvavo Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenės.

Per renginį specialistai paaiškino, kaip valomi inkilai, kur ir kodėl jie yra keliami, kokie paukščiai juose gyvena. Atliktas ir svarbiausias darbas – iškelti inkilai.

Tinkamas metas

Specialistų teigimu, inkilus galima kelti ištisus metus, nes ilgainiui naujas inkilas nuo saulės spindulių patamsėja, prisitaiko prie aplinkos, jie būna labiau natūralios išvaizdos, vadinasi, patrauklesni paukščiams.

Miške dažniausiai keliami inkilai smulkiesiems paukščiams – musinukėms, zylėms, bukučiams, taip pat ir didesniems paukščiams, pavyzdžiui, pelėdoms. „Keliant inkilus verta atkreipti dėmesį, kad ne visi paukščiai mėgsta gyventi kolonijomis, tai pat – į paukščių biotopus, vietas, kur jie yra sutinkami, kur jie dažniausiai gyvena“, – paaiškino G. Banienė.

Paukščiai, išskyrus varnėnus, patys inkilų neišsivalo, kiekvienais metais inkilo viduje suka naują lizdą, taip pat dažnai kiti paukščiai arba smulkūs gyvūnai inkile pasidaro žiemos maisto atsargų sandėliukus.

„Kiekvienais metais „augantis“ inkilo dugnas pasidaro nesaugus išsiritusiems paukščiams, nes jie tampa lengviau pasiekiami, pavyzdžiui, kiaunėms.

Neišvalytuose inkiluose taip pat veisiasi parazitai, dėl kurių gali žūti išsiritę paukščiai. Valant inkilą padaromas dar vienas geras darbas – jis yra sujudinamas, ir taip mažėja tikimybė, kad inkilo kablys įaugs į medį“, – kalbėjo miško auginimo specialistė.

Šiuo metu yra pats laikas kelti inkilus. „Dabar už lango sniegas, atrodo, kad pavasario dar nėra, tačiau jau antra savaitė stebiu, kaip varnėnai jau „matuojasi“ inkilus, vyksta konkurencija, kas pirmasis įsikurs“, – tikino G. Banienė, įvardinusi, kad dabar pats laikas kelti inkilus varnėnams, smulkiesiems paukščiams, ypač prie namų, jeigu norime stebėti jų gyvenimą, girdėti čiulbesį.

Anot specialistės, prie savo namų verta kelti inkilus varnėnams: jie tikrai apsigyvens, galima ir kelis, nes šie paukščiai mėgsta kompaniją: „Paukščių gyvenimo stebėjimas gali tapti puikia pramoga ir atsipalaidavimu nuo pavasario iki rudens.“

Kaip pasigaminti

Specialistė taip pat paaiškino, kaip tinkamai pagaminti inkilą ir atkreipė dėmesį į tai, kad, gaminant inkilą, svarbiausi dalykai yra jo ilgaamžiškumas, saugumas perintiems paukščiams ir priežiūra.

„Inkilai yra mediniai, neilgaamžiai, bet tokios smulkmenos, kaip inkilo dugno įleidimo būdas, stogelis, gali pailginti jo tarnavimo laiką“, – atskleidė G. Banienė.

Taip pat svarbu pasidomėti landų matmenimis, nes skirtingiems paukščiams jos yra skirtingos. Svarbiausia – paukščių saugumas.

„Būtina atkreipti dėmesį, kad inkilas būtų valomas, inkilo konstrukcijoje iš anksto numatyti, kaip jis bus atidaromas, tai pat vidinė inkilo sienelė turi būti šiurkšti, kad mažiems paukščiukams būtų lengviau palikti namus.

Prieš darant inkilą siūlome pasidomėti, paieškoti informacijos ne tik apie inkilus, bet ir paukščius. Mes rekomenduojame vadovautis Lietuvos ornitologų draugijos tinklapyje skelbiama informacija“, – akcentavo G. Banienė.