Su dėkingumu žvelkime net į sudėtingas patirtis

Profesorius, tyrinėjantis dėkingumo temą, Robertas Emonsas (Robert Emmons) pabrėžia skirtumą tarp jaustis dėkingam ir būti dėkingam: jausmai mums nėra visiškai pavaldūs, jie kyla iš mūsų požiūrio į pasaulį, iš mūsų minčių apie tai, kaip viskas vyksta ir kaip turėtų būti, o būti dėkingam yra mūsų pačių pasirinkimas kaip vyraujantis požiūris.

Net ir susidūrus su iššūkiais, buvimas dėkingam suteikia perspektyvą, iš kurios galime žiūrėti į visą gyvenimą apskritai ir neįsitraukti į laikinas aplinkybes.

Išbandymai gali pagilinti dėkingumą, jei suteikiame galimybę, kad tie iššūkiai mums parodytų, jog nelaikome įvairių dalykų savaime suprantamais (pavyzdžiui, pakylėjimo laikotarpiu klestėjimas priimamas kaip savaime suprantamas). Jei galvosime, kad viskas, ką turime, gali būti atimta, tuomet bus daug sunkiau tai laikyti savaime suprantamais dalykais.

Knygų autorius Džekas Kornfildas (Jack Kornfield) taip pat pritaria, kad buvimas dėkingam ne tik už gyvenimo dovanas, bet ir už jo kančią, yra pagrindinis visaverčio ir prasmingo gyvenimo komponentas. Kalbėdamas apie dėkingumą, Džekas Kornfildas taip pat primena, kad „šis gyvenimas yra išbandymas - tai tik išbandymas“.

Taigi krizė gali suteikti mums galimybę tapti dėkingesniems, tačiau tyrimai rodo, kad dėkingumas taip pat padeda įveikti krizę. Sąmoningai puoselėjant dėkingumo požiūrį, susidaro tam tikra psichologinė imuninė sistema, kuri gali mus sušvelninti, kai mes krentame. Moksliniai tyrimai rodo, kad dėkingi žmonės yra atsparesni stresui, nesvarbu, ar tai būtų menki kasdieniai rūpesčiai, ar dideli asmeniniai sukrėtimai.

„Prisimink įveiktus sunkumus“

Pirmiausia pagalvokime apie vieną nelaimingiausių įvykių, kuriuos patyrėme gyvenime: nuoskaudas, praradimus, liūdesį... Tuomet prisiminkime, kad esame dabartiniame etape ir gebame atsiminti, jog išgyvenome sudėtingiausius savo gyvenimo laikotarpius, patyrėme išbandymų, turėjome iššūkių keliančių santykių. Prisiminkime dalykus, kuriuos vertiname kaip blogiausius, tada pažiūrėkime, kur esame dabar. Užduokime sau klausimus: ar dėl kontrasto su dabartimi jaučiamės dėkingi ir patenkinti? Ar suprantame, kad dabartinė gyvenimo situacija nėra tokia bloga, kokia galėtų būti? Pabandykime suvokti ir įvertinti, kiek mūsų gyvenimas yra geresnis dabar. Esmė yra ne ignoruoti ar pamiršti praeitį, o sukurti dabartyje atskaitos sistemą, iš kurios būtų galima peržiūrėti patirtį ir įvykius.

Šis prisiminimas apie tai, kokių buvo sunkių gyvenimo etapų ir kiek daug pasiekėme, sukuria aiškų kontrastą, kuris yra palanki dirva dėkingumui.

Mūsų protas mąsto kontrastingai: mes lyginame dalykus ir tai, kaip viskas galėjo būti kitaip. Kontrastuodami dabartį su sudėtingais praeities išgyvenimais, galime jaustis laimingesni (ar bent jau mažiau nelaimingi) ir sustiprinti bendrą gerovės jausmą. Tai atveria duris dėkingumui. Kita vertus, kai sutelkiame dėmesį į tai, kas galėjo būti geriau (deja, tai, ką dauguma iš mūsų linkę daryti), tai dažniausiai sukelia liūdesį, pavydą, apmaudą ir jausmus, susijusius su žemu savęs vertinimu. Bet mes galime perkeisti tokias mintis dėkingumo kryptimi.

Yra dar vienas būdas dėkingumui skatinti: susidurti su savo mirtingumu. Semas Harisas (Sam Harris, sukūręs dėmesingo įsisąmoninimo programėlę „Waking Up“) kviečia trumpam eksperimentui: įsivaizduokite, kaip būtų, jei viską prarastumėte. Netektumėte absoliučiai visko: nuo santykių iki materialinės nuosavybės, išsilavinimo, statuso ir kt. Pabūkite tokios būsenos keletą akimirkų. Kaip beviltiškai jaustumėtės? Ko labiausiai ilgėtumėtės? Tuomet po kelių akimirkų apsvarstykite, kaip būtų, jei visiškai atsikurtų visa tai, ką dabar turite (po to, kai buvote viską praradę) šiame momente, kuriame dabar esate. Ką tai pakeistų šiuo metu? Kiek dar norėtumėte pasimėgauti šia akimirka?

Leiskime sau jaustis dėkingiems už viską, ką turime; gyvenimas per trumpas ir brangus. Kas yra geresnis laikas mėgautis savo gyvenimu nei dabar? Dabar yra viskas, ką turime. Šis įsisąmoninimas gali keisti gyvenimo kokybę.

Dėkingumas padeda perrašyti nemalonių įvykių prisiminimus taip, kad sumažėtų jų nemalonus emocinis poveikis. T. y. dėkingumas skatina ieškoti teigiamų nemalonių įvykių pasekmių. Iššūkių keliantis įvykis suformavo tai, kas esame šiandien, ir paskatino perkainoti tai, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime.

Pavyzdžiui, praradus mylimą žmogų, sunku būti dėkingam už patiriamą netektį. Dėkingumas gali padėti sutelkti dėmesį į gražius prisiminimus su savo mylimu žmogumi ir branginti praeitį. Bet dėkingumas negali pašalinti sielvarto, jaučiamo kiekvieną dieną, kai tenka gyventi pasaulyje, kuriame artimojo jau nebėra.

Jei vis iškyla praeityje buvusi nemaloni patirtis (nesvarbu, mažiau ar daugiau reikšminga), šie sau užduoti klausimai gali padėti su dėkingumu permąstyti savo mintis:

• Kokių pamokų mane išmokė ši patirtis?

• Ar galiu dabar rasti būdų dėkoti už tai, kas nutiko, nors tuomet nebuvau dėkingas?

• Kokį sugebėjimą ta patirtis ištraukė iš manęs, kuris mane labai nustebino?

• Kaip aš dabar labiau tapau tokiu žmogumi, kokiu noriu būti, dėl tos praeities? Ar mano nemalonūs jausmai dėl sunkios patirties ribojo ar neleido man pajusti dėkingumo nuo to, kai ji atsirado?

• Ar patirtis pašalino asmeninę kliūtį, kuri anksčiau neleido jaustis dėkingam?

Tikslas - ne išgyventi patirtį dar kartą, o gauti naują jos perspektyvą. Sugebėjimas iš naujo žvelgti į praėjusį įvykį - tai įgūdis, kurį turi dėkingi žmonės, ir kurį gali išmokti kiekvienas.

Norint patirti dėkingumo jausmą, galima ši praktika: švelniai užmerkite akis arba nuleiskite žvilgsnį žemyn. Tada palaipsniui prisiminkite ką nors, ką mylite: savo partnerį, vaiką, gerą draugą... Ir įsivaizduokite juos laimingus ir besijuokiančius. Įsivaizduokite, kad jie gauna būtent tai, ko nori. Kaip tai veikia jūsų protą ir kūną? Pastebėkite pojūčius, mintis, emocijas. Pabūkite su šia patirtimi keletą akimirkų.

Dėkingumas leidžia pastebėti daugybę gaunamų gyvenimo dovanų ir atitraukia dėmesį nuo daugybės nelaimingų įvykių, su kuriais susiduriame. Dėmesingas įsisąmoninimas padeda reaguoti į sudėtingus įvykius priimančiai ir sąmoningai. Kartu šios dvi praktikos ugdo laimingesnio savęs jausmą.

Dėkingumas

Manote, kad tai tik dar viena diena jūsų gyvenime? Tai ne tik kita diena. Tai viena diena, kuri jums šiandien suteikiama. Tai jums duota. Tai - dovana. Tai vienintelė dovana, kurią turite dabar, ir vienintelis tinkamas atsakymas yra dėkingumas. Jei nieko nedarysite, tik puoselėsite tą atsaką didžiai dovanai, kad yra ši unikali diena, jei išmoksite atsakyti taip, lyg tai būtų pirmoji ir paskutinė diena jūsų gyvenime, tada šią dieną praleisite labai gerai. Pradėkite atsimerkę ir nustebkite, kad turite akis, kurias galite atidaryti.

Toks neįtikėtinas spalvų asortimentas, kuris mums nuolatos siūlomas malonumui. Pažiūrėkite į dangų. Mes taip retai žiūrime į dangų. Mes taip retai pastebime, kuo jis skiriasi nuo akimirkos, debesims ateinant ir praeinant. Mes tik galvojame apie orą. Ir net galvodami apie orą, neįsisąmoniname daugybės jo niuansų. Mes tiesiog galvojame apie gerą orą ir blogą orą.

Šią dieną dabar yra nepakartojamas oras, gal toks, kuris niekada nebebus tokia forma. Debesų susidarymas danguje niekada nebus toks, koks yra dabar. Atsimerkite. Pažiūrėkite į tai. Pažvelkite į sutiktų žmonių veidus. Kiekvienas jų veidas turi neįtikėtiną istoriją. Istoriją, kurios niekada negalėjote suvokti iki galo. Ne tik jų pačių, bet ir jų protėvių istorija. Mes visi grįžtame taip toli. Šią akimirką, šią dieną, visi sutikti žmonės, visas tas gyvenimas iš kartų į kartą ir iš tiek daug vietų visame pasaulyje, teka kartu ir susitinka čia kaip gyvybę suteikiantis vanduo, jei tik atveri širdį ir geri.

Atidarykite savo širdį neįtikėtinoms dovanoms, kurias mums teikia civilizacija. Spustelėsite jungiklį, o ten yra elektros lemputė. Sukate vandens kraną, o ten yra šiltas ir šaltas vanduo, ir geriamojo vandens. Tai dovana, kurios milijonai pasaulyje niekada nepatirs. Taigi, tai tik keletas milžiniškų dovanų, kurioms mes galime atverti širdį. Todėl linkiu, kad atvertumėte savo širdį visoms šioms gyvenimo dovanoms ir leistumėte joms tekėti per jus, kad visi, kuriuos sutiksite šią dieną, būtų palaiminti. Tik jūsų akimis, šypsena, jūsų prisilietimu. Tiesiog savo buvimu. Tegul dėkingumas perpildo palaiminimą visur aplinkui. Tada bus tikrai gera diena.