Studentiško gyvenimo pradžia: kaip gyventi patogiai be pastovių pajamų?

Nepriklausomai nuo pasirinkto miesto ar aukštosios mokyklos, studentai dažnai susiduria su finansiniais sunkumais. Visgi Giedrė Petrilionienė, „M Capital“ asmeninių finansų konsultantė bei Socialinių mokslų kolegijos dėstytoja teigia, kad šių problemų galima išvengti.

Tėvų lūkesčiai, studento tikslai ir realybė

Gaji nuomonė, kad už mokslą ir pragyvenimą studijavimo metais moka tėvai. Vadinasi jie iš anksto turi būti susidėlioję planą, padaryti atitinkamus susitarimus su sūnumi ar dukra, nusibrėžti ribas ir pan.

Jei tokių galimybių nėra arba jų negana, reikalinga skubi ir aiški nauja strategija – greičiausiai studentui teks dirbti ir studijuoti vienu metu.

Vis dėlto, tuomet iškyla kita dilema – kas svarbiau: turėti gerai apmokamą nuolatinį darbą ir gebėti save išlaikyti ar aukštosios mokyklos atsiskaitymų rezultatai bei sveikata?

„Labai svarbu pačioje mokslų pradžioje savo vaikui suteikti visokeriopą pagalbą: pradedant nuo finansinės, baigiant moraline pagalba ar patarimais, ieškant darbo, papildomų pajamų ir pan.

Pilnamečiams greitieji kreditai yra prieinami labai lengvai, tad palikus vaiką visiškai savarankiškam gyvenimui, galima jį nustumti būtent paskolų kelio link – kaip rodo „Creditinfo“ duomenys, jau spalį studentų amžiaus kategorijoje poreikis paskoloms išauga beveik dvigubai“, – pasakoja G. Petrilionienė.

Užsidirbti galima ne tik restoranuose

Gyvenant viename iš aukštųjų mokyklų suteikiamų bendrabučių, 300-400 Eur per mėnesį turėtų būti gana daugelio studentų poreikiams patenkinti. G. Petrilionienė pastebi, kad norint uždirbti tokią sumą, eiti dirbti į restoranus ar barus nėra būtina: „Studijuoti ir dirbti nėra lengva.

Dažnai tokiu atveju aukojama studijų kokybė ar netgi sveikata. Šiais laikais yra daugybė kitų būdų užsidirbti, ypač naudojantis įvairiomis platformomis internete.

Nors neturint daug patirties uždirbti tiek, kiek dirbant, pavyzdžiui, padavėju, nebus lengva, tačiau daugelio studentų poreikius tokios pajamos turėtų patenkinti.“

Šiam tikslui pasiekti yra sukurta nemažai skirtingų platformų:

• „Fiverr“. Puiki platforma tiems, kas nori užsiimti nesudėtingais, be abejo, tuo pačiu dažnai ir nebrangiai apmokamais, grafinio dizaino, svetainių kūrimo ir kitais darbais.

• „Upwork“. Tai viena iš „Fiverr“ alternatyvų, tačiau šioje platformoje dažnai ieškoma kiek profesionalesnių specialistų. Ši platforma ypač populiari tarp programuotojų bei rinkodaros specialistų.

• „Paslaugos.lt“. Į „Upwork“ ar „Fiverr“ panaši lietuviška platforma, tačiau joje siūlyti galima ne tik virtualioje erdvėje atliekamus darbus.

• „Behance“. Ši platforma specializuojasi ties dizaino bei fotografijos darbais, tad puikiai tiks šių specialybių studentams.

Tiesa, šiose platformose teks konkuruoti su daugybe užsieniečių ir, be abejo, gali prireikti anglų kalbos žinių. Jeigu tai gąsdina, Lietuvoje galima rasti aibę „Facebook“ grupių, sukurtų laisvai samdomiems specialistams. Jose darbo dažnai ieško (ir randa) ne tik profesionalai, bet ir studentai:

• „Freelancerių darbo pasiūlymai“. Grupė, tinkanti visiems laisvai samdomo darbo ieškantiems asmenims.

• „Programavimas, Web dizainas, kompiuterinė grafika ir t.t“ bei „Lietuvos webo profesionalai“ . Grupės, skirtos ieškantiems darbo, susijusio su programavimu, dizainu, grafika ir pan.

• „Tekstų rašytojai“. Grupė, skirta ieškantiems ne tik darbų, susijusių su tekstų rašymu, bet ir rinkodara, komunikacija ir pan.

Nuolaidos ir stipendijos neabejotinai padės

Viena iš pagrindinių galimybių studentams taupyti yra Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) ar Tarptautinio studento pažymėjimo (ISIC) suteikiamos nuolaidos ir lengvatos.

„Daugelis žino apie nuolaidas viešajam transportui, tačiau parodžius LSP ar ISIC yra nemaža vietų, kuriuose galima pigiau pramogauti, valgyti, sportuoti.

Kai kurios degalinės siūlo ir ganėtinai dideles nuolaidas degalams. Iš viso vien naudojantis LSP ir ISIC galima sutaupyti bent jau 10-15 proc. nuo sumos.

Tačiau svarbu nepamiršti klausti, ar su šiuo dokumentu yra taikomos nuolaidos, kadangi jos ne visada būna aiškiai nurodytos“, – aiškina G. Petrilionienė.

Verta pastebėti, kad egzistuoja ir specialios stipendijos: ne tik tos, kurios skiriamos už gerus mokymosi rezultatus, bet ir, pavyzdžiui, socialinė stipendija, kurios dydis šiuo metu siekia 299 Eur per mėnesį.

Be abejo, jai gauti reikia atitikti tam tikrus kriterijus, tačiau tokia parama tikrai gali padėti išgyventi tiems, kas negali gauti pakankamos pagalbos iš artimųjų. Kartais paramos programas siūlo ir pačios aukštosios mokyklos, tiesa, tuo jau reikia domėtis kiekvienam individualiai.

Svarbu išnaudoti visas galimybes

Kiekvienas sutaupyti norintis studentas turėtų gyventi bendrabutyje – tai yra tiesiog žymiai pigesnis variantas, nei nuomotis butą ir dar papildomai keliauti iki mokymosi įstaigos troleibusu ar automobiliu. Tačiau tai yra tik viena iš daugelio galimybių, kurias paprastai siūlo aukštosios mokyklos.

Vienas iš naudingiausių dalykų aukštosiose mokyklose gali būti „Erasmus“ mainų programos, leidžiančios studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje.

Kadangi visiems „Erasmus“ studentams yra suteikiamos specialios stipendijos, G. Petrilionienė sako, kad tai yra ne tik būdas pasimokyti ar padirbti skirtingose mokymosi įstaigose, bet ir galimybė pakeliauti:

„Studijuoti aukštojoje mokykloje ir nepasinaudoti „Erasmus“ galimybėmis būtų didžiulė klaida. Studijuojant arba dirbant pagal „Erasmus“ programą, gaunama ganėtinai nemaža stipendija, kurios gali užtekti pragyvenimui daugelyje šalių.“

Specialistė ypač rekomenduoja rinktis „Erasmus“ praktiką, kadangi praktikos metu galima įgauti ir itin vertinamos tarptautinės patirties, kuri pravers ateityje, be to, praktika gali būti apmokama, o tai, kartu su suteikiama stipendija, gali užtikrinti itin komfortabilų gyvenimą.

„Apskritai, studijuojant yra itin daug galimybių užsidirbti, sutaupyti, pakeliauti ar įgauti patirties. Svarbu į tas galimybes žiūrėti atvirai ir nebijoti kiek išlipti iš savo komforto zonos – tokiu atveju studentai tikrai galės patogiai gyventi net ir be pastovių pajamų.

Be to, reikėtų nepamiršti, kad aukštasis mokslas nėra būtinas kiekvienam. Daug jaunuolių siekia išsilavinimo tik todėl, kad jiems nebuvo parodytos alternatyvos.

Atsitinka taip, kad jie gauna mokslinį laipsnį ar įgyja specialybę, kurios net nenori, o tai yra bene prasčiausias galimas finansinis sprendimas, nes prarasto laiko niekada nenusipirksi“, – apibendrina G. Petrilionienė.