Štai per kokias programėles vaikai gauna narkotikų: paaiškino, kaip jas blokuoti

Specialistai įvardijo, kokios programėlės narkotikų disponavimui Lietuvoje naudojamos dažniausiai, kaip jos veikia ir kaip tėvai jas gali užblokuoti.

Jų teigimu, užšifruotose programėlėse esančių žinučių negali perskaityti neva net patys platformų darbuotojai, prieigos prie jų neturi ir teisėsauga.

Pašnekovai paaiškino, kokiais būdais tėvai gali kontroliuoti ne tik vaikų naudojamas programėles, bet ir lankomas svetaines, atsisiuntimus, įrenginių naudojimo laiką bei stebėti vaiko buvimo vietą.

Populiariausi būdai ir programėlė narkotikams gauti

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Roberta Arbačiauskaitė nurodė, kad nepilnamečiai narkotinių medžiagų įsigyja internetu ar iš draugų.

Taip pat ir uždarose programėlių, tokių kaip „Whatsapp“, grupėse. O tokie įsigijimo būdai, pašnekovės teigimu, yra patogūs, nes galima atsiskaityti internetu, bankine kortele.

Be to, dažnu atveju perkančiojo nereikalaujama nurodyti savo amžiaus, todėl narkotines medžiagas gali įsigyti nepilnametis, pasinaudojęs vieno iš tėvų banko kortele.

Mobiliojo ryšio paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis išskyrė, kad su įvairia nelegalia veikla neretai siejama būtent „Telegram“ programėlė.

Jo aiškinimu, „Telegram“ pasižymi didesniu anonimiškumu, nei daugelis kitų Lietuvoje populiarių programėlių.

„Štai „Messenger“ programėlėje negalite jungtis į pokalbių grupes (angl. chat groups) be kvietimo, o „Telegram“ leidžia tą padaryti, jei grupėje nenumatyta tam tikrų apribojimų.

Laisvas patekimas į įvairias grupes visiškai anonimiškai padidina galimybes dalintis žalinga informacija, atveria galimybių gana saugiai prekiauti nelegalia ar vogta produkcija“, – pasakojo specialistas.

Vis tik jis paminėjo, kad tai – tik viena iš daugybės rinkoje laisvai prieinamų nuotolinio bendravimo priemonių.

Pašnekovas pridūrė, kad daugybė nelegalių ar vogtų produktų yra laisvai prieinami interneto forumuose, tad programėlės tėra vienas iš daugelio pardavimų ir bendravimo kanalų.

Užšifruotos programėlės – kuo jos ypatingos?

„Snapchat“, „Signal“, „Telegram“, „iMessage“, „Viber“ ir kitos populiarios susirašinėjimo platformos, anot „Tele2“ produkto vadovo Donato Drakicko, yra užšifruotos programėlės.

Jo aiškinimu, užšifruotos programėlės neleidžia tretiesiems asmenims pasiekti duomenų, kai jie perduodami tarp dviejų pašnekovų.

Jas susekti dėl tokio šifravimo yra sudėtinga, o dalis paslaugų tiekėjų gali nesutikti suteikti prieigos prie savo duomenų bazių net teisėsaugai: „Mobiliojo ryšio operatoriams informacija apie susirašinėjimus naudojant šias aplikacijas taip pat neteikiama.“

O „Bitės Profas“ nurodė, kad užšifruotų programėlių pagalba vykdomus pokalbius ar susirašinėjimus yra kur kas sunkiau pasiekti.

„Pavyzdžiui, jungiantis prie viešo „Wi–Fi“ interneto tinklo, tarkime, parduotuvėje ar oro uoste, nešifruoti duomenys kito žmogaus gali būti matomi tokie, kokie yra.

Štai žodis „labas“ gali būti nutekintas visiškai paraidžiui. Tačiau, jei šis žodis – šifruotas, nutekinimo atveju galėtų būti matoma simbolių „8r92x“ ar kita kombinacija“, – pasakojo „Bitė Lietuva“ atstovas.

Jo teigimu, norint iššifruoti šį žodį reikia turėti šifravimo raktą, o patį raktą gali sudaryti begalė simbolių, kuriuos atspėti – labai sudėtinga net kompiuteriui.

A. Archangelskis nurodė, kad norėdamas nulaužti tokius šifravimus kompiuteris spėlioja įvairius šifravimo raktus milžinišku greičiu: „Vis tik net galingam kompiuteriui per sekundę spėjančiam daugybę kombinacijų, nulaužti tokį raktą – sudėtinga.“

Žinutes dėl privatumo šifruoja ir „Messenger“

„Bitės Profas“ įvardijo, kad šifravimą palaiko daugelis mūsų kasdien naudojamų programėlių, net ta pati „Facebook Messenger“.

„Įprastai galite atpažinti tokią programėlę iš užrašo „End-to-end encryption“. Svarbu atminti, kad ne visos mūsų žinutės šifruojamos.

Norint pasinaudoti šifravimo funkcija „Facebook Messenger“ programėlėje, būtina pasirinkti „Secret Conversation“ funkciją“, – teigė specialistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šifravimas yra funkcija, kuri saugo ne tik pokalbių turinį, tačiau ir programėlės naudotojo privatumą.

„Facebook“ in „Instagram“ valdanti „Meta“ bendrovė skelbia, kad šifruotų žinučių turinio negali matyti net bendrovės darbuotojai. Žinoma, ar tokiais teiginiais tikėti, yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas, pridūrė A. Archangelskis.

Ar galima įsigyti šias programėlės blokuojančių telefonų?

Tv3.lt žurnalistai pašnekovų pasiteiravo, ar būtų įmanoma pardavinėti telefonus, kuriuose šios programėlės, kuriomis dažniausiai pardavinėjamos nelegalios medžiagos, jau iš karto būtų užblokuotos.

Vis tik, „Bitė Lietuva“ atstovo aiškinimu, tai yra įrenginių gamintojų pasirinkimas, kad išmaniajame įrenginyje jau pardavimo metu būtų užblokuota konkreti programėlė. Taigi pardavėjai Lietuvoje tam neturi jokios įtakos.

Tačiau yra kitas būdas – programėles blokuoti patiems.

„Google“ siūlo „Family Link“ programėlę, rodančią ne tik vaiko buvimo vietą, bet ir nustatančią leidimus, kokiomis programėlėmis vaikas galės naudotis. Vadinasi, galima apriboti to paties „Telegram“ naudojimą.

REKLAMA

„Apple“ naudotojai gali pasitelkti panašias funkcijas naudodami „Family Sharing“ bei „Content & Privacy Restrictions“ galimybes“, – vardijo specialistas.

Mažesniems vaikams jis rekomendavo naudoti išmanųjį laikrodį „Gudrutis“, neleidžiantį įrašyti kenkėjiškų ar potencialiai pavojingų programėlių, visada rodantį vaiko būvimo vietą.

Apsauga ne tik telefone, bet ir kompiuteryje

„Tele2“ atstovas pridūrė, kad „Family Link“ leidžia nustatyti dienos laiko limitus ar komendanto valandą, apriboti turinį, kurį vaikai gali žiūrėti „YouTube“, įvesti „SafeSearch“, kad jie negalėtų lengvai pasiekti žalingo turinio.

D. Drakicko teigimu, ruošiant įrenginį vaikui, svarbu jam sukurti atskirą „Apple ID“ ar „Google“ paskyrą tam, kad vaikas negalėtų savavališkai parsisiųsti programėlių, pasiekti netinkamo turinio ar atlikti internetinių pirkimų su paskyroje esančiais tėvų banko kortelių duomenimis.

Tačiau svarbu prisiminti, kad programėles vaikas gali pasiekti ir kompiuteryje, tad reikia apsaugoti visą vaiko aplinką:

„Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį: nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio, su lošimais susijusių ir kitų žalingų svetainių.

Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje, ji veikia tinklo lygmeniu, todėl įrenginyje nereikia kažko papildomai įdiegti ar konfigūruoti.“ 

Tėvai privalo vaikams pasakoti apie narkotikus

NTAKD atstovė neslėpė, kad vien tik programėlių blokavimas platinimo fakto nesumažins, nes ribojimai neugdo jaunų asmenų kritinio mąstymo ir neigiamo požiūrio į narkotines medžiagas, jų vartojimą.

R. Arbačiauskaitė išskyrė, kad vaikus paskatinti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas gali jų vartojimas šeimoje, silpni socialiniai įgūdžiai, mokymosi nesėkmės ar bendraamžių spaudimas ir skatinimas šias medžiagas vartoti.

NTAKD atstovė pažymėjo, kad tėvų vaidmuo psichoaktyviųjų medžiagų prevencijoje yra itin svarbus, nes vaikai stebi tėvų elgesį ir jį perima.

Be to, mokslininkai nurodo, kad vaikai, kurie sužino apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojus iš savo tėvų, yra mažiau linkę jas vartoti nei vaikai, kurie iš savo tėvų tokios informacijos negauna.

„Pradėti kalbėtis su vaiku apie tabako, alkoholio ir narkotikų žalą reikėtų nuo pat vaikystės ir ankstyvos paauglystės. Svarbu, kad apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą daugiau informacijos vaikas gautų iš savo tėvų ar kitų jiems artimų suaugusiųjų asmenų, nes bendraamžiai ar internetas gali jiems suteikti klaidingų žinių.

Klaidinga manyti, kad vaikas bus apsaugotas nuo problemų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, jei apie tai neturės jokios informacijos.

Užaugintas „šiltnamio“ sąlygomis vaikas, pradėjęs savarankišką gyvenimą, gali susidurti su dar didesnėmis problemomis, nes neturės žinių ir įgūdžių, kaip jas spręsti“, – komentavo departamento atstovė.

R. Arbačiauskaitės teigimu, tėvai turėtų vaiką išmokyti pasakyti „ne“ ir atsilaikyti neigiamam bendraamžių spaudimui (pvz., kai siūloma vartoti alkoholį ar parūkyti).

Siūlo pagalbą tėvams

Prevencijos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė patikino, kad vaikai, kurie šeimoje jaučiasi mylimi, mažiau vartoja tabaką ir alkoholį. Dėl to, pašnekovės teigimu, reikia dažniau pabūti su vaiku, domėtis jo laisvalaikiu, draugais.

Taip pat nustatyti šeimos taisykles, koks elgesys yra tinkamas ir koks ne, ką tėvai leidžia daryti, o kam nepritaria.

Ji nurodė, kad, siekdami geriau suprasti vaikus ir daugiau sužinoti apie psichoaktyviąsias medžiagas, tėvai gali pasinaudoti internetine programa tėvams „Ką veikia vaikai?“.

Taip pat yra rekomendacijos, kaip su vaikais kalbėti apie psichoaktyviąsias medžiagas.