Sportas ir augalinė mityba? Tai įmanoma!

Tačiau didžiausi ir stipriausi pasaulio gyvūnai visgi yra žolėdžiai. Tai verčia susimąstyti.

O galbūt žmogus artimesnis kasdien mėsą dorojančiam liūtui? Populiariojoje kultūroje gausu šaknis giliai įleidusių mitų. Daugelis jų kyla iš septintajame dešimtmetyje vyravusios vegetarinės dietos besilaikiusių, sulysusių hipių kultūros.

Tačiau tiesa ta, kad jie maitinosi gana skurdžiai. Taip nutiko iš dalies todėl, jog didžioji dalis tuo metu augalinę mitybą propagavusių žmonių tai darė tik dėl etinių sumetimų. Raumenys jiems nerūpėjo. 

Visgi tendencijos keičiasi ir vis dažniau ir imama kalbėti apie tai, jog augalinė mityba ir fizinė jėga – tai du absoliučiai suderinami dalykai.

Taigi jei propaguojate augalinę mitybą ar ketinate prie jos pereiti, o drauge siekiate sportinių rezultatų, kilti kliūčių tikrai neturėtų. Netgi priešingai – tai gali suteikti reikšmingų pranašumų.

Tai pabrėžia ir „Sportgates“ klube dirbantis treneris Deividas Gūžys. Dėl virškinimo ir kitų sveikatos problemų augalinę mitybą atradęs vyras džiaugiasi pagerėjusia savijauta ir nė neketina grįžti atgal.

Jau keletą metų gyvulinės kilmės produktų nevalgantis, aktyviai sportuojantis treneris savo paties pavyzdžiu griauna visuomenėje vyraujančius stereotipus ir padeda tuo susidomėjusiems klientams.

„Vienas didžiausių augalinio maisto pranašumų yra tai, kad pagal tūrį jame paprastai yra mažiau kalorijų nei gyvulinės kilmės maisto produktuose, todėl galite suvalgyti didesnį kiekį maisto ir jaustis sotesni, nebūtinai priaugdami daugiau kūno riebalų“ – akcentuoja Deividas.

Savo klientams įvairius, tarp jų ir vegetariškus bei veganiškus mitybos planus sudarantis treneris sukaupė didelę patirtį padėdamas aukštų sportinių rezultatų ir geros savijautos siekiantiems žmonėms.

Kiekvienam augalinę mitybą propaguojančiam ir besimankštinančiam žmogui Deividas pataria sutelkti dėmesį į didesnį kalorijų kiekį turinčius veganiškusetariškus produktus: „Paprastai tariant, nebūkite gyvi vien salotomis!

Pasirūpinkite, kad jūsų racione netrūktų grūdų, pupelių, tofu ir kitų pieno gyvulinės kilmės produktų alternatyvų, taip pat riešutų, sėklų, avokadų, džiovintų vaisių ir kitų „super“ produktų“.

Visiems „Sportgates“ klube besilankantiems ir augalinės mitybos principų besilaikantiems klientams Deividas primena įsitikinti tuo, ar jų suvartojamas baltymų kiekis yra pakankamas.

Juk būtent ši maistinė medžiaga lemia mūsų raumeninių ląstelių gamybą ir atsinaujinimą. Visi žinome, jog mėsą, pieno produktus ir kiaušinius vartojantys žmonės gauna didelį kiekį baltymų.

Vis dėlto šiame maiste nepakanka skaidulų, vitamino C ir kitų medžiagų, kurių gausu augaliniame maiste.

Būtent todėl kalbant apie augalinę mitybą, baltymai nėra pirmoji maistinė medžiaga, apie kurią pagalvojame. Dažniausiai prieš akis iškyla salotų, pomidorų, agurkų ir morkų vaizdinys, o baltymų čia tikrai nerasime.

Tuo tarpu daugelyje pasaulio šalių iš pupelių, žirnių, lęšių, tofu, sėklų ir riešutų gaunami baltymai sudaro pagrindinę žmonių raciono dalį. Visgi labai maža Vakarų visuomenės dalis reguliariai vartoja čia išvardintus produktus ir mano, jog augaliniame maiste baltymų paprasčiausiai nėra.

Būtent todėl veganiškąetarišką dietą propaguojantiems žmonėms užduodamas vienas ir tas pats klausimas: „Iš kur jūs gaunate baltymų?“

Laimei, augalų karalystėje gausu baltymais turtingo maisto, o tai reiškia, jog sportas ir augalinė dieta – puikiai suderinami. Tereikia išsiaiškinti, kokius produktus vartoti ir mėgautis jais pagal aukštą kompetenciją turinčio trenerio sudarytą planą.

Savo aplinkoje vis dažniau matome aukštus sportinius pasiekimus demonstruojančius, augalinę mitybą propaguojančius atletus.

Kartu su jais pasenusius mitus griauna ir „Sportgates“ treneris Deividas, savo paties pavyzdžiu rodantis visus veganiško maisto sporto salėje pranašumus. Jis kviečia pasitikėti savimi ir, įgavus reikalingų žinių, atrasti visapusiškai naudingą augalinio maisto ir sporto draugystę.