Specialisto rekomendacijos: 5 patarimai, kaip išvengti perdegimo

Emocinis išsekimas, depersonalizacija, apatija - tik keli iš perdegimo sindromo bruožų, kuriuos gali sukelti pastovus aukštas streso lygis ar per didelis darbo krūvis. Deja, bet perdegimo sindromą patirti teko ne vienam iš mūsų. Kokiais būdais galime jo išvegti?

„Mūsų sveikata susideda iš mažiausiai dviejų sudedamųjų – fizinės ir psichinės sveikatos” - teigia psichologijos ir emocinės gerovės konferencijų „Laimės Forumas” ir „Pauzė” įkūrėjas, „WoW University” kurso „Veiklos restartas: atrask džiaugsmą ir pašaukimą” dėstytojas Almantas Dulkys.

Nors fiziškai puikiai jaučiame, kada save išsunkiame, tai psichologiniam savęs pažinimui vis dar trūksta žinių.

Laimei, perdegimą nuo įprasto nuovargio galima atskirti labai paprastai  – savaitgalio ar net poros savaičių atostogų jau nebeužtenka tam, kad vėl su užsidegimu galėtume daryti įprastus darbus, mėgautis tiek profesinėmis veiklomis, tiek savo hobiais ir gebėtume kasdienėse veiklose įžvelgti prasmę.

Dar du svarbūs perdegimo sindromo bruožai - nemiga ir ruminavimas. Dėstytojas sako, kad „ruminavimas - tarsi minčių atrajojimas. Sukame tas pačias ar panašias mintis ratu ir niekaip  negalime iš to užburto rato išeiti.

O nemiga, 99 atvejus iš 100, yra susijusi su tuo, ką ir kaip mes veikiame būdravimo metu. Svarbu paminėti, kad vardinami simptomai priklauso ir dešimtims kitų psichikos sutrikimų ir diagnozuoti perdegimą gali tik psichikos specialistai.

Pastarieji dažnai užduoda paprastą klausimą: „ar pajėgiate tinkamai atlikti savo darbines pareigas?”.” A. Dulkys pabrėžia, kad užsiimti savidiagnostika ir savigyda nederėtų, kadangi objektyviai savęs įvertinti, būnant sutrikusioje psichikos būsenoje, yra beveik neįmanoma.

O tam, kad su perdegimu susidurti netektų, „WoW University” dėstytojas A. Dulkys dalinasi patarimais, kaip galime užkirsti kelią perdegimui:

Pažinti save

Pasaulio ir jame vykstančių išorinių procesų mes pakeisti negalime, todėl visa, kas mums lieka – susipažinti su savimi ir mūsų viduje vykstančiais procesais. Tai – vienintelis kelias į laimingą ir sveiką rytojų.

Užduokite sau klausimą – ar pasirinkau tinkamą profesiją, atitinkančią mano gebėjimus, talentus ir pomėgius?

Išsiaiškinus, kas iš tiesų esate ir ką galite, reikia išsiaiškinti kiek galite, kadangi neretai talentingi žmonės pasiklysta tarp galimybių skalės, „persidirba” ir taip perdega. Kai jau žinote, kas esate, kiek galite, pats laikas yra atrasti tai, ką mėgstate.

Atrasti pomėgius

Hobiai pildo mūsų psichinius resursus, todėl privalome leisti jiems reikštis, bujoti, atrasti  bendraminčius ir skirti tam tiek laiko, kiek tik galime.

Ypatingą dėmesį skirčiau menams. Nesvarbu, ar tai muzika, kurią atliekant susijungia tie smegenų centrai, kurie normaliose būsenose nesijungia, ar piešimas, o gal fotografija ar šokis.

Menas yra viena iš nedaugelio veiklų, kurios evoliucijoje tiesiogiai nesiejamos su mūsų išlikimu, todėl ne vienas mąstytojas meną prilygino dieviškumui, kai kurie jį prilygina net meditacijai.

Pamenate, kaip įsitraukę bandėte teptuku atvaizduoti vandenį ar dangų? O gal išgauti norimą natą, prisilietę prie fortepijono? O gal nugludinti kažkokį judesį, kurio prieš tai nepavyko?

Atspėjote – tai šaltinis, kuriuo galime pripildyti mūsų psichologinius resursus ir pasijausti laimingais.

Apsupti save tinkamais žmonėmis

Itin svarbu apsupti save žmonėmis, kuriais pasitikite ir kurie yra bent šiek tiek pozityvūs. Negatyvūs, suirzę ir vien pilką matantys žmonės tik eikvos jūsų resursą, bandydami pildyti savąjį, tad apsupę save išskirtinai tokiomis asmenybėmis, sau tikrai nepadėsite.

Jei jums užtenka vieno vienintelio, kuris papildo jūsų atsargas, su kuriuo ramu, miela, jauku ir gera – šaunu. Tačiau pabrėžiu, kad esame socialiniai gyviai ir po vieną niekaip nebūtume išgyvenę.

Privalome bendrauti, todėl kviesčiau atrasti tą, su kuriuo tai daryti malonu.

Dėmesys mitybai

Ne vienas pastarųjų metų mokslinis straipsnis skelbia smegenų-pilvo ašies svarbą.

Atlikti tyrimai rodo, kad svarbiausi ir jau išlinksniuoti hormonai – serotoninas, dopaminas, oksitocinas, melatoninas ir net opioidai – gaminasi ne kažkur kitur, o būtent mūsų žarnose. Kuo įvairesnis ir mažiau apdorotas maistas, tuo geriau.

Fizinis aktyvumas

Sportas daro teigiamą įtaką ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai. Vis daugiau mokslininkų tvirtina, jog sportas - viena labiausiai mūsų psichinę sveikatą tausojančių ir papildančių veiklų.

Bet yra viena sąlyga – jis turi būti malonus. Pavyzdžiui, bėgioti per kančias nederėtų. Galbūt mieliau išeitumėte pasivaikščioti ar pažaistumėte tenisą? Klausykite vidinio balso ir atraskite sau mielą aktyvią veiklą.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder