SPA sielai - „Angelų takais“ su M. K. Čurlioniu

Prieš ketverius metus sukurtas filmas, sužavėjęs Venecijos kino festivalio auditoriją, pelnęs prestižinį apdovanojimą „Lumen Prize for Art and Technology“ Jungtinėjė Karalystėje ir „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą Lietuvoje, visą vasarą - iki rugsėjo 1 d. bus rodomas Klaipėdos „Kultūros fabriko“ kino salėje. Iki rugpjūčio 18 d. „Angelų takais“ galima leistis ir Nidoje - filmas rodomas Nidos bendruomenės namuose.

Virtualios realybės filmo režisierė Kristina Buožytė nepaprastai džiaugėsi, kad pagaliau jos kūrinys pasiekė Klaipėdą - jos gimtąjį miestą, kuriame ji dabar nedažna viešnia, nes reziduoja Prancūzijoje.

Kristina, ką šiuo metu kuriate?

Mes išleidžiame mokslinės fantastikos pasaką suaugusiesiems - filmą „Vesper“. Šio lietuvių ir prancūzų bendro filmo premjera vyks Karlovy Varų kino festivalio (liepos 1-9 d.) konkursinėje programoje, o Lietuvos kino ekranuose juosta pasirodys rugsėjo 30 d.

Taip pat toliau gilinamės į Čiurlionio kūrybą ir kuriame filmą „Pasaulio sutvėrimas“. Taip vadinasi vienas iš šio dailininko paveikslų ciklų. Apskritai Čiurlionio kūryboje pasaulio sukūrimo tema dažnai kartojasi, kalbama apie išorinio ir vidinio pasaulio kūrybą.

Sakote „mes“. Kokie žmonės yra jūsų komandoje?

Kūrybinės smegenys esame aš ir prodiuseris Vitalijus Žukas, o aplink mus yra dar visa komanda žmonių. Ta pati komanda, kuri dirbo ir prie filmo „Angelų takais“.

Kaip jums kilo virtualios realybės filmo idėja? Kodėl jo siužetui pasirinkote M. K. Čiurlionio kūrybą?

Idėja kilo iš pavydo. „Youtube“ pamačiau virtualios realybės filmą pagal Van Gogo kūrybą. Jis, regis, vadinosi „Pasivaikščiojimas po naktinę kavinę“.

Mačiau Dali 360 laipsnių filmą. Tie filmukai sulaukė labai daug peržiūrų, gerų atsiliepimų. Ir man kilo pavydas.

Pagalvojau, kad norėčiau taip pamatyti Čiurlionio kūrinius greta Van Gogo, greta Dali. Kad visi pamatytų, kokiu menininku mes, lietuviai, didžiuojamės. Man atrodė, kad Čiurlionis gali pritraukti viso pasaulio dėmesį.

Pasakiau V. Žukui, kad norėčiau padaryti virtualią patirtį su Čiurlionio darbais, ir jam patiko mano idėja. Pradėjome dirbti.

Išsikėlėme tikslą, kad filmas būtų itin aukštos kokybės, nes Čiurlionis yra Lietuvos vizitinė kortelė.

Norėjome, kad filme mūsų įsikišimas būtų nejuntamas, kad liktų tik Čiurlionis.

Norėjome suteikti galimybę žiūrovui įžengti ir pabūti Čiurlionio fantazijų pasaulyje, kad niekas negalvotų apie techninę dalį.

Mums buvo svarbu, kad filmas žavėtų ne kaip virtualios realybės produktas, o kad iššauktų, sužadintų emocijas.

Kelionė siekiant šių tikslų buvo labai ilga. Mes daug ieškojome, testavome, labai daug patys sau išradinėjome, kol suradome tai, kas patinka.

Pats kūrinys labai keitėsi proceso metu.

Filmas sukurtas prieš ketverius metus. Kaip jums pačiai jis atrodo žvelgiant iš laiko perspektyvos?

Dabar jau galiu pažvelgti į filmą žiūrovo akimis. Ir kiekvieną kartą jį pasižiūrėjus man gera. Vadiname šį kūrinį ir visą Čiurlionio kūrybą SPA sielai.

Dirbome prie šio kūrinio labai ilgai, tačiau niekada nebuvo nuobodu ir niekada nepavargdavome.

Atvirkščiai, vis norėdavosi sugrįžti prie darbo ir tobulinti jį.

„Angelų takais“ yra kūrinys, kuris įkvepia.

Atrodo, kad jį kurdami mes atidavėme daug Čiurlioniui, o jis davė mums.

Ir dabar, praėjus ketveriems metams nuo premjeros, tai vis dar veikia.

Kadangi toliau gilinatės į M. K. Čiurlionio kūrybą, vadinasi, jos dar neišsėmėte. Ką atrandate joje?

Atradau, kad Čiurlionis - labai modernus kūrėjas, jo neveikia laikas. Jis kalba bendražmogiškomis, laikui atspariomis temomis, kurios bus aktualios, kol bus žmonija, kol žmogus galvos apie būtį, save, sąmoningumą, kažką aukštesnio.

Čiurlionio kūryba tokia plati ir gili, kad kuo ilgiau ją žiūri, klausai - tuo daugiau joje atrandi, išgirsti ir pamatai.

Iki šio darbo aš to apie Čiurlionį nežinojau. Labai džiaugiuosi, kad Lietuva turi tokį menininką.

Visi mes žinome Čiurlionį. Matėme jo paveikslus, girdėjome jo muziką. Tačiau šiame filme, kai sudėjome į viena kūrinį ir paveikslus, ir muziką, viskas tarsi stojo į vietas ir atsivėrė tokie klodai, kad man, švelniai tariant, nurovė stogą. Pamačiau, koks Čiurlionis iš tikrųjų nepaprastas, išskirtinis menininkas.

Man labai patinka, kaip sako Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas, kad Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai yra tarsi langas į kitą pasaulį. Virtualios realybės forma leidžia peržengti to lango ribas ir įeiti į vidų.

VR filmas „Angelų takais“ suteikia galimybę žiūrovui įžengti į M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulį, kuriame paveikslai ir muzika susilieja į vieną harmoningą kūrinį.

Klaipėdos ROTARY moterų klubas „Aditė“ inicijavo filmo „Angelų takais“ pristatymą uostamiestyje. Po vienos pirmųjų jo peržiūrų klubo moterys nusifotogrofavo su režisiere K. Buožyte.  Organizatorių nuotr.