Smurtautojai renkasi pačius silpniausius

Vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas metams. Tiek Temidė įkainojo jauno Vakarų Lietuvos gyventojo kančias, patirtas jo paties namuose.

Už piktnaudžiavimą tėvų teisėmis ir nesunkų vaiko sveikatos sutrikdymą nuteista jo mama. Moters sugyventinis bausmės sulaukė tik už pastarojo nusikaltimo padarymą. Dėl pirmojo vyras, kuriam dar teks dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, išteisintas.

Nuteistieji (vardai ir pavardės, taip pat ir gyvenamoji vieta, redakcijai yra žinomi) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusio vaiko ir visą bausmės vykdymo laikotarpį auklėti bei prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata bei juos išlaikyti.

Ar tai bus padaryta, parodys ateitis. Tačiau daug ką pasako iškalbingas abiejų sugyventinių kategoriškas savo kaltės neigimas.

Šių metų pavasarį pilnamečiu tapęs ir šiuo metu vienoje profesinėje mokykloje besimokantis nukentėjusysis tikina, kad dabar jaučiasi saugus, tad namo grįžti nenori. Tačiau jį skriaudusiai mamai atleistų.

Kančių dešimtmetis

Berniuko gyvenimas kardinaliai pasikeitė jo tėvams išsiskyrus. Vaikas liko gyventi su mama, kuri vieną sugyventinį pakeitė kitu ir nuo abiejų suspėjo susilaukti vaikų.

Smurtauti prieš mažametį namuose pradėta, kai jam buvo vos septyneri metai. Ir tai sistemingai truko ištisus dešimt metų.

Pasak Klaipėdos apygardos teismo pirmininko vyresniosios padėjėjos Dovilės Saulėnienės, su vaiku elgtasi labai žiauriai, jis gniuždytas fiziškai ir psichiškai.

"Motina ir jos sugyventinis supykę berniuką mušdavo ranka, diržu, laidu, rykšte ir gumine žarna per įvairias kūno vietas. Versdavo ilgą laiką klūpėti ant žirnių, pupelių ir kieto pagrindo bei iškeltomis rankomis. Žiauriai smurtaudami prieš vaiką, jam sukėlė fizinį skausmą.

Suaugusieji nuolat šiurkščiai su nukentėjusiuoju bendravo ir ant jo rėkė, nepagrįstai kaltino įvairiais prasižengimais, sistemingai žemino, tyčiojosi ir užgauliojo.

Mažametis ne tik vadintas necenzūriniais ir įžeidžiamais žodžiais, jam neduota valgyti ir grasinta išvaryti iš namų bei palikti vieną miške, neleista lankyti neformalaus ugdymo būrelių, bendrauti su bendraamžiais, laisvalaikiu išeiti iš namų", - sunkiai sveiku protu suvokiamus dalykus vardijo D. Saulėnienė.

Nuosprendį smurtautojams paskelbusi trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistųjų, kaip pasiteisinimas, akcentuotas neva itin problemiškas nepilnamečio elgesys savaime negali pateisinti naudotų drausminimo priemonių.

Fizinės bausmės negali būti pateisinamos tuo, kad taip neva siekta vaiką išmokyti laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų.

Jau paauglystės sulaukusį nepilnametį atskyrus nuo mamos ir patėvio, patekus į socialiai ir emociškai saugią aplinką, pastebėti teigiami jo elgesio ir emocijų pokyčiai.

Specialistų teigimu, nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai tiesiogiai susiję su vaiko išgyventais psichotraumuojančiais gyvenimo įvykiais.

Praeitis verčia drebėti

Apie tai, kas vyksta namuose, skriaudžiamas vaikas prasitarė tik mokyklos psichologei. Suaugusiam žmogui, kuris išklausė, nebarė, nešaukė.

Paprašytas pastarosios, kiekvieną dieną užsirašydavo, jei kas nors jam kažką padarydavo negero. Greitai prirašė keturis lapus. Juos išvydusi mokyklos socialinė darbuotoja pasiūlė kreiptis į policiją.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paauglys apie mamą kalbėti nesutiko, pasakojo tik apie patėvio elgesį.

Smurto mažėja, bet tai neguodžia

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, pastarųjų trejų metų statistika rodo, kad smurto atvejų prieš vaikus mažėja.

Tačiau jo mastai išlieka stulbinami. Tuo labiau kad daugybė jo atvejų taip ir lieka neatskleisti.

Lietuvoje per metus smurtą patiria keli tūkstančiai vaikų - dažniausiai tai fizinis smurtas, kiek rečiau pasitaiko nepriežiūros atvejų.

Per praėjusius metus nuo įvairių formų smurto nukentėjo 2476 vaikai. Užpernai - 3411.

Iki šių metų lapkričio vidurio smurtauta prieš 2222 nepilnamečius.

Net 45 procentai visų smurto atvejų fiksuojami artimoje aplinkoje, tai reiškia, kad prieš vaikus itin dažnai smurtauja patys artimiausi jiems žmonės - tėvai.

Nors visi puikiausiai žino, jog jokios smurto formos prieš vaikus negali būti toleruojamos, visa tai vyksta kasdien.

"Mes, suaugusieji, turime mokytis kalbėti su vaiku, jį išklausyti, suprasti, kartu ieškoti sprendimų. Nė vienas vaikas neturi patirti smurto.

Privalome susitelkti ir įvertinti savo veiksmus, pergalvoti, kokią nepataisomą žalą smurtas daro kiekvienam besiformuojančiam vaikui.

Rūpinkimės vaikų gerove, o pastebėję smurtą - nelikime abejingi", - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė.

Daugiau nei pusė iš visų smurto atvejų nustatyta fizinio smurto - 52 procentai, nepriežiūros - 35 procentai.

Nors įvairų smurtą patiria visų amžiaus grupių vaikai, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia nuo jo kenčia vaikai nuo 10 metų.

Pastebėta, kad dažniau smurtaujama prieš berniukus nei prieš mergaites.

Remiantis pastarųjų trejų metų duomenimis, vidutiniškai per metus apie 67 procentus smurto atvejų fiksuojama miestuose.

„Nors statistika rodo mažėjimo tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas gali būti daug didesnis. Tikėtina, kad pernai ir dalinai šiemet, dėl karantino situacijos mažėjant gaunamų panešimų skaičiui iš ugdymo ar gydymo įstaigų, dienos centrų, vaiko teisių gynėjai ne visada turėjo galimybę sužinoti apie skriaudžiamus vaikus. Kaip rodo patirtis, neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto“, - teigė I. Skuodienė.

Smurto formos

Visuomenėje smurtu dažnai laikomas tik fizinio skausmo sukėlimas, pamirštant, kad smurtu prieš vaiką laikomas ir vaiko žeminimas bei nepagarba jam, nuolatinis rėkimas ant vaiko. Visa tai yra psichologinis smurtas.

Lietuvos įstatymais yra apibrėžtos keturios smurto prieš vaikus formos - fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra.

Anot specialistų, lengviausiai iš visų formų atpažįstamas fizinis smurtas: pliaukštelėjimas, trenkimas, mušimas.

 

Psichologinis smurtas - tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, vaiko normaliai raidai būtinos veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas.

Seksualiniam smurtui priskiriami įvairūs prisilietimai prie intymių vaiko vietų, vertimas liesti kito žmogaus intymias vietas, sekso scenų rodymas ar jo seksualinis išnaudojimas.

Smurtu įvardijama ir vaiko nepriežiūra, kuri reiškia nuolatinį vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimą ar aplaidų tenkinimą.