Skyrybų dėlionės: kai paskola paimta prieš santuoką, bet įmokos mokėtos jau santuokos metu

Tačiau neretai pasitaiko, kad turtas, pavyzdžiui, būstas, vieno sutuoktinio yra įsigyjamas iki santuokos, tačiau panaudojant kredito lėšas, tad įmokos už kreditą mokamos ir santuokos metu – ar tokiu atveju nutraukiant santuoką galima reikalauti kompensacijos už dalį sumokėtų įmokų, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto pirmininkė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė.

Skaitytojo klausimas:

– Šiuo metu skiriuosi su žmona ir ji reikalauja iš manęs atlyginti pusę įmokų, kurios buvo sumokėtos už mano būsto kreditą.

Ar ji turi tokią teisę, jei butą savo vardu paimdamas paskolą įsigijau iki santuokos, įmokas visą laiką, net ir santuokos metu, mokėjau pats iš savo gauto darbo užmokesčio lėšų ir tik iš savo sąskaitos, butas registruotas mano vardu?

Be to, žmona iš viso kurį laiką nedirbo ir aš pats vienas išlaikiau visą šeimą.

Atsakė LJAA narė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė:

– Tais atvejais, kai sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turto teisinis režimas nustatomas pagal LR Civiliniame kodekse įtvirtintas nuostatas, o jos numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas ne tik po santuokos sudarymo įgytas turtas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, tačiau ir pajamos, kurias gauna sutuoktiniai.

Kitaip tariant, laikantis prezumpcijos, kad bendro turto dalys yra lygios, vieno sutuoktinio pusė gaunamo atlyginimo, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos priklauso kitam sutuoktiniui ir atvirkščiai – antrojo sutuoktinio pajamų pusė sumos priklauso pirmajam, išskyrus kai kurias tikslinės paskirties išmokas, kurios yra skirtos būtent asmeniškai tik vienam sutuoktinių, pavyzdžiui, kompensacija už sveikatos sužalojimą, neturtinę žalą ir pan.

Norisi akcentuoti, kad tokia tvarka galioja, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria nustatytas kitoks sutuoktinių gaunamų piniginių sumų režimas.

Klausime nurodytu atveju būstas buvo įsigytas iki santuokos, tačiau dalis kredito įmokų sumokėtos jau būnant santuokoje, vadinasi, šiam tikslui buvo panaudotos jau ne asmeninės skaitytojo, o bendros sutuoktinių lėšos, pavyzdžiui, gautos iš darbo santykių, jeigu tarp sutuoktinių nebuvo sudaryta vedybų sutartis.

Primintina, kad asmeninėmis vieno sutuoktinio lėšomis laikytinos jam padovanotos ar jo paveldėtos lėšos, jei dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; taip pat jau minėtos išmokos, kuriomis vienam sutuoktinių atlyginama žala dėl sveikatos sužalojimo, kompensuojama neturtinė žala ir kt.

Norisi akcentuoti, kad nuosavybės formą – lėšos yra asmeninis turtas ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – lemia ne tai, kurio sutuoktinio vardu registruotoje sąskaitoje šios lėšos laikomos, bet šių lėšų kilmė.

Taigi vien tai, kad įmokos buvo mokėtos iš skaitytojo vardu registruotos banko sąskaitos, nepagrindžia fakto, jog pervedamos lėšos išties ir buvo jo asmeninė nuosavybė, nes sutuoktinio pajamos, gaunamos iš darbo santykių, yra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kadangi butas po santuokos nutraukimo kaip buvo, taip ir lieka asmeninė skaitytojo nuosavybė, jo sutuoktinė turi teisę reikalauti, kad jai būtų kompensuota ½ dalis bendrų lėšų, sumokėtų už kreditą butui įsigyti per visą santuokos laikotarpį.

Būtent tokios pozicijos laikosi ir teismai, savo sprendimus motyvuodami LR Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, išskyrus tam tikras išimtis ir sąlygas.

Tokia pat taisyklė galioja kalbant ne tik apie nekilnojamąjį turtą – sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos už pusę santuokos metu sumokėtų įmokų ir už, pavyzdžiui, transporto priemonę ar kitokį turtą, kurį sutuoktinis įsigijo išsimokėtinai iki santuokos sudarymo, tačiau visas ar dalį įmokų mokėjo santuokos metu.

Skaitytojo nurodyta aplinkybė, kad sutuoktinė kurį laiką iš viso nedirbo ir savo pajamomis neprisidėjo prie šeimos biudžeto, neturi reikšmės, nes praktikoje laikomasi nuostatos, jog sutuoktiniai laisva valia pasirenka jiems priimtiną šeimos modelį, t. y. sutuoktiniai tarpusavyje susitaria, ar jie abu prie šeimos biudžeto prisidės pajamomis, jei taip – kokiomis dalimis, ar dirbs ir šeimą išlaikys tik vienas sutuoktinių, o kitas, pavyzdžiui, rūpinsis vaikų priežiūra, namų buitimi ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad būtent bendrosios jungtinės nuosavybės institutu yra siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą.

Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais, interesais ir pan.

Taigi, atsakant į skaitytojo klausimą, – nutraukiant santuoką sutuoktinė turi teisę reikalauti, kad jai būtų kompensuojama pusė sumos, kurią sudaro visos įmokos, sumokėtos už skaitytojo būsto paskolą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų lėšų, nepaisant to, kad ji pati kurį laiką net negaudavo pajamų, kuriomis būtų prisidėjusi prie šeimos biudžeto.

PASTABA. Pateiktas atsakymas yra bendro pobūdžio, neišanalizavus visų turimų dokumentų ir nežinant visų faktinių aplinkybių, todėl jis neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.

---

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) vienija šalies advokatus bei advokatų padėjėjus iki 45 metų, teisės mokslų studentus bei teisininkus (daugiau apie organizaciją ir narystę joje – www.ljaa.org).

LJAA nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl jie gali profesionaliai atsakyti į skirtingos tematikos skaitytojų klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisė, darbo teisė, verslo teisė, statybų teisė, administracinė teisė ir t. t.

Savo klausimus skaitytojai gali siųsti el. p.: [email protected] .

Prašome aiškiai išdėstyti situaciją ir nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad kilus neaiškumams, būtų galima su jumis susisiekti ir pasitikslinti klausimą.