Skurdo lygis Lietuvoje nesikeičia nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą

„Nuo stojimo į Europos Sąjungą pradžios, dar neturėjome ženklaus proveržio skurdo sumažėjime, nors yra užsibrėžti ambicingi tikslai. Norėtųsi tikėtis, kad iki 2025 m. ir 2030 m. juos pasieksime“, – antradienį Skurdo ir socialinės atskirties 2023 m. Lietuvoje apžvalgos pristatymo metu sakė A. Adomavičienė.

„Esame prie prasčiausiai atrodančių valstybių. 2022 m. buvome penkti, pagal gyventojų skurdo rizikos lygi, anksčiau yra buvę, kad buvome ir treti. Norėtųsi artėti prie ES vidurkio“, – pridūrė ji.

Jos pateiktais duomenimis, 2004 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 19,1 proc., 2022 m. jis siekė 20,2 proc., o 2023 m. – 19,9 proc. Tuo metu ES vidurkis 2022 m. – 16,5 proc.

Be to, Nacionaliniame pažangos plane siekiama, kad iki 2025 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje sumažėtų iki 17 proc., o 2030 m. – iki 14 proc.

Taip pat, pasak jos, Lietuvoje vis dar egzistuoja daug didesnė pajamų nelygybė nei ES, kur jos koeficientas siekia 4,74, tuo metu Lietuvos – 6,4. Ji pabrėžė, kad Nacionaliniame pažangos plane įtvirtintas siekis, jog iki 2025 m. bus pasiekta 5,7 koeficientas, o iki 2030 – 5.

„Pajamų nelygybė visada egzistuos, bet yra klausimas apie dydžius. Didelis atotrūkis, kuria psichologines problemas, skatiną nusivylimą valstybe. Ir tuo pačiu matoma rizika demokratijai, kai gyventojų grupės atitolsta“, – aiškino ji.

Pajamų nelygybės koeficientas parodo uždarbio skirtumą tarp 20 proc. gyventojų, turinčių didžiausias pajamas ir 20 proc. gyventojų, turinčių mažiausias.

A. Adomavičienė paminėjo, kad Lietuvos 2020 m. skirtos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai 2020 m. duomenimis – 19,5 proc., tuo metu ES vidurkis  –  31,7 proc., nuo ko nukeičia pašalpas gaunantys skurstantieji. Visgi, pasak jos, vaikų skurdas buvo efektyviai sumažintas ir iš to išmoktas pamokas galima pritaikyti kitose srityse.

„Skiriama ženkliai mažiau, apie du trečdalius Europos vidurkio. Tada ir turime tokią situaciją, kai žmonės su negalia turi už 170 ar 200 eurų per mėn. išgyventi“, – sakė A. Adomavičienė.

„Bet mes, kaip valstybė turime labai gerą padėtį su vaikų skurdo mažinimu ir šis skaičius yra žemesnis už bendrą skurdo lygį. Tam svarbus paramos ir darbo užmokesčio kilimas. Manau, kad turėdami tokią patirtį ir kitose grupėse pasiekti rezultatus“, – aiškino ji.

Taip pat, pasak NSMOT pateiktų rekomendacijų, norint mažinti skurdo rizikos lygį ir pajamų nelygybę reikalingas geresnis pinigų perskirstymas, adekvatus finansavimas socialiniai sričiai, neefektyvių mokestinių lengvatų naikinimas, skirtingų pajamų rūšių apmokestinimo vienodinimas ir neapmokestinamo pajamų dydžio auginimas.

Pristatymo metu pateiktais duomenimis, žemiau skurdo rizikos ribos 2022 m. buvo 586 tūkst. Lietuvos gyventojų. 2022 m. skurdo rizikos riba – 510 eurų per mėnesį vienam asmeniui.

Labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės

Anot NSMOT statistikos, 2022 m. Lietuvoje pažeidžiamiausios grupės buvo bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, pensininkai, žmonės su negalia bei vaikai.

Didžiausias skurdo rizikos lygio augimas – po 4,3 proc. punkto 2022 m. buvo nustatytas tarp senatvės pensininkų ar asmenų, kurių veikla apribota dėl sveikatos sutrikimų. Senatvės pensininkų skurdo rizikos lygis 2022 m. siekė 43,1 proc., o apribotų asmenų – 37 proc.

Anot NSMOT skurdo rizikos lygis po 0,6 proc. punkto padidėjo tarp bedarbių (siekė 51 proc.) ir vaikų – siekė 17,8 proc.

Visgi skurdo rizikos lygis sumažėjo tarp vienišų asmenų, nuo 44,5 proc. 2021 m. iki 43 proc. 2022 m., bei vienišų tėvų, auginančių vieną ar daugiau vaikų – nuo 39,1 proc. iki 35,6 proc.

2022 m. augo infliacijos poveikis gaunantiems mažiausias pajamas

Taip pat, anot A. Adomavičienės pateiktų duomenų, 2023 m. sausio mėn. atlikus apklausas, netgi 12 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad jiems trūko pinigų maistui, o 23 proc. – lėšų būstui ar komunaliniams mokesčiams. Pasak jos, dėl infliacijos 2022–2023 m. periodu poveikio, smarkiai išaugo asmenų, susiduriančių su tokiomis problemomis kiekis.

„Didžiausią infliacijos poveikį sudaro įtaka mažiausias pajamas gaunantiems. Ir mes esame atlikę apklausas tiek 2022 m. tiek 2023 m., kur klausėme žmonių ar jiems trūko pinigų maistui. Ir matome, kad infliacijos poveikis ėjo per visas grupes, bet smarkiausiai paveikė mažiausiai gaunančius asmenis“, – sakė A. Adomavičienė.

Pasak jos, 2022 m. sausį 17,1 proc. asmenų, uždirbančių iki 500 eurų per mėn., jautė pinigų trukumą perkant maistą, 2023 m. sausį jų – jau 23,5 proc. Taip pat sumažėjo mažiausiai uždirbančių asmenų sugebėjimas mokėti už bustą ir komunalinius mokesčius – 2022 m. sausį taip teigė 26,2 proc., 2023 m. sausį – net 39,3 proc.

Visgi, anot A. Adomavičienės, negalima teigti, kad tokia situacija yra ignoruojama, kadangi daugėja valstybės paramos, taikomos naujos pagalbos priemonės. Jos teigimu, tai ypač padeda tiems, kurie kenčia nuo energetinio skurdo – Lietuvoje 2022 m. net 17,5 proc. šeimų negalėjo pakankamai šildytis savo namų.

„Negalime sakyti, kad nebuvo nieko daroma, pagalbos priemonės buvo taikomos. Buvo praplėstas kompensacijų gavėjų skaičius, supaprastintos tam tikros procedūros. Mes matome, kad energetinis skurdas Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje, bet paeitais metais buvo palengvinta kompensacijų gavimo tvarka“, – paminėjo ji.

Pagal pateiktus duomenis, 2022 m. smarkiai išaugo gaunančių kompensacijas šildymui kiekis – 2021 m. tokių šeimų buvo 6,45 proc., o preliminariais duomenimis 2022 m. – 13,6 proc.