Skęstančią mokytoją išgelbėjęs Gintaras Dvarvytis: „Iki pavojaus – tik sekundė“

Kaip pasakoja pats Gintaras, po šio įvykio praėjus valandai ar dviem jam sunkiai atslūgo jaudulys.

Tačiau ar šokti į jūrą, kuri tądien buvo itin banguota, jis sako nesvarstęs, o tiesiog veikęs.

Laisvadienius Gintaras sako mėgstantis leisti prie jūros, tad birželio 23 d. patraukė į pliažą prie „Auskos“ vilos, netoli Nemirsetos.

Tiesa, jau antrąkart tą dieną.

„Ilsėjomės su šeima kopose, kai pamačiau prie jūros keistai besielgiančius asmenis, jie labai drąsiai maudėsi banguotoje jūroje, todėl tarsi vidinės nuojautos paragintas vis atkreipdavau į juos dėmesį.

Iš pradžių mačiau tris, bet po kiek laiko liko dviese. Pradėjau dairytis, kur trečias. Tarsi vidinis šauksmas nuvedė prie jūros, buvo maždaug 30 m atstumas. Pamačiau išsigandusius žmones, o bangose – rankas. Vėliau bangose pasirodė moteris. Šokau į jūrą“, – įvykį emocingai prisimena Gintaras.

Telefoną jis buvo palikęs kopose, tad operatyviai iškviesti gelbėtojų, kurie šiame laukiniame pliaže nebudi, nebūtų pavykę.

Bangos buvo daugiau nei 2 m aukščio, Gintaras pajuto, kad jūra traukia. Kai jau buvo beveik priplaukęs prie moters, jis panėrė.

Tačiau kariuomenė, kuriai paskyrė 25-erius metus ir įvairūs pirmosios pagalbos, laivavedybos mokymai buvo suformavę žinių bagažą.

Tai Gintarui jau teko pritaikyti gelbstint žmogų autoįvykyje, tačiau skęstančiojo iki šio karto – niekada.

„Prie skęstančiojo reikia priplaukti iš nugaros, tačiau mačiau, kad gali nepavykti, ištiesiau ranką. Moteris įsikibo lyg replėmis, bet jos jėgos seko. Atlikau specialius gelbėjimo veiksmus, kad man būtų lengviau ją partempti į krantą.

Krante ji kiek atsigavo, iškvietėme gelbėtojus ir greitąją pagalbą. Šiandien jau jaučiuosi labai gerai, nes moteris liko gyva. Matyt, turėjau būti tuo laiku toje vietoje“, – sako Gintaras.

Kaip paaiškėjo, jo išgelbėta moteris buvo Kėdainių rajono mokyklos mokytoja, atvykusi su kitomis pedagogėmis ir vaikų būriu poilsiauti prie jūros.

Gintaras sulaukė šios mokyklos vadovės padėkos rašto už didvyrišką poelgį gelbstint žmogaus gyvybę.

Po šio įvykio Gintaras sako dar atidžiau stebintis poilsiautojus prie jūros ir sako galintis atskirti, kurie yra ne vietiniai:

„Jaučiasi, kad žmonės retai mato jūrą, džiaugiasi buvimu, tačiau ne visada įvertina pavojus, o nuo džiaugsmo iki pavojaus – vos viena sekundė“.

Gintaras, kuris savo kailiu patyrė, ką reiškia iš vandens traukti skęstantįjį, dalijasi keliais patarimais, kaip saugiai leisti laiką prie jūros ir ką daryti, jei tektų gelbėti į bėdą pakliuvusįjį.

• Maudytis tik gelbėtojų prižiūrimuose pliažuose. Būtent prie „Auskos“ vilos, kairiau Nemirsetos link jūra yra itin pavojinga, ten daug srovių, labai akmenuotas dugnas.
• Net ir atvykę atsipalaiduoti, pailsėti nepamirškite stebėti vieni kitus, paraginti atsakingai elgtis vandenyje, klausyti gelbėtojų nurodymų, stebėti vėliavos spalvą, indikuojančią jūros banguotumą.
• Jei taip atsitiktų, kad tektų gelbėti žmogų, Gintaras pataria griebti kokį nors daiktą pakeliui, kad galėtumėte paduoti skęstančiajam – pagalį, rankinuką, rankšluostį, kt.