Skaudžios moters nerimo pasekmės

Vaikų ligos

Ar pastebėjote, kad tuomet, kai patiriate stresą, kai jaučiate nerimą ir kunkuliuoja emocijos, pirmieji nukenčia vaikai? Jie staiga nei iš šio, nei iš to pradeda sirgti, kartais labai rimtai. Viena moteris, pavyzdžiui, taip išgyveno dėl sunkaus periodo darbe, kad sūnui prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Keistas dalykas – kai tik ji iš to darbo išėjo, priepuoliai „staiga“ liovėsi.

Vyro nesėkmės darbe

Įkvėpimą ir jėgų vyrui suteikia žmona. Daug moterų man rašė apie tai, kad vyras dirba daugiau ir sunkiau, o jos tiesiog juo tiki, nežiūrėdamos į nieką. Ir šitaip suteikia jam naujų jėgų. Bet ar daugelis mūsų gali šitaip tikėti vyru? Ypač jeigu esama priežasčių abejoti (o tokių priežasčių moterims visada užtenka). Ypač jei yra asmeninė šeimos istorija, kuri rezonuoja ir kelia skausmą.

Kuo labiau įsitempusi žmona, kuo didesnį spaudimą daro vyrui, tuo prasčiau jam viskas išeina. Sužlunga sandoriai ir projektai, išmeta iš darbo… Kodėl? Todėl, kad ji yra jo klestėjimo talismanas, jėgų šaltinis. Ir jeigu šis talismanas nuo jo nusigręžia, tas pats atsitinka su jo sėkme. Toks vyras turi labai mažai šansų kažką pasiekti.

Įtempti santykiai su vyru

Kai didėja išorinis spaudimas, moteris siekia surasti kaltininką viduje. Kaltas vyras. Nes nepaėmė būsto kredito prieš prasidedant krizei, paėmė ne tokį, jos nepaklausė, nespėjo nuvežti šeimos prie jūros. Ir taip toliau. Vyras tai jaučia. Jėgų jam lieka vis mažiau.

Ir kuo labiau ji nepatenkinta vyru – kaip jis sprendžia problemas, ką daro, ko nedaro, kaip reaguoja, kiek dirba, kuo dirba, tuo didesnė tarp jų distancija. Kartais tai jau ištisa praraja.

Mes, moterys, apskritai keistos būtybės. Iš pradžių svajojame ištekėti ir kurti santykius, bet vos tik susiduriame su sunkumais – pačios pradedame griauti šeimą: priekaištais, nepasitikėjimu. Dėl ko? Kokia priežastis? Dėl to, kad negavote atostogų ir neturite naujos suknelės? Ar tai svarbiau už santykius?

Nemanykite, kad aš teoretikė. Pamenu, kaip mudu su vyru penkerius metus apskritai neturėjome atostogų. Penkerius metus. Nei jūros, nei netgi iškylos.

Jau nekalbu apie užsienį, net už miesto nebuvo kaip ir už ką išvažiuoti. Pamenu savo spintą su vienais džinsais ir trimis palaidinukėmis. Ir pamenu didžiules skolas, skambučius iš bankų, banditų ir kreditorių. Ne pats geriausias gyvenimo periodas.

Tačiau išsikapstyti pavyko tik tada, kai šeimos viduje nustojome dėl to bartis, nustojome vienas kitą kaltinti ir nutarėme stoti į vieną barikadų pusę. Drauge. Petys į petį. Tik šitaip. Tada ir supratome, kad brangiausias dalykas – mudviejų santykiai.

Problemos su sveikata pačiai moteriai

Kuo daugiau kūne susikaupia emocijų, tuo daugiau problemų su sveikata. Jeigu viso to nepergyvensite – prasidės skausmai, diegliai, susirgimai. O tai – nereikalingi nervai, nereikalingos išlaidos. Ir apskritai sirgti nemalonu, tiesa?

Kuo labiau įsikinkote į šias lenktynes, tuo mažiau ilsitės, tuo rečiau atsipalaiduojate, tuo labiau kentės organizmas. Jis nesukurtas tokioms apkrovoms, tokiam gyvenimo tempui ir tokiai įtampai. Jis geriausiai dirba, kai žmogus atsipalaidavęs.

Savirealizacijos sunkumai

Moters prigimtis tokia, kad, kai ji dirba dėl pinigų, pati save sudegina iš vidaus. Jos darbas turi jai kelti džiaugsmą, pasitenkinimą, ji gali dirbti iš meilės – ir tada meilės bei laimės gausės.

Tačiau nerimo apimta moteris negali kažko daryti iš meilės, jos protas apgaubtas nerimo miglos, tą patį nerimą ji skleidžia ir aplink save.

Be to, panikuodama dėl ateities ji ir savo mėgstamame darbe pradeda ieškoti atramos – finansinės, savaime aišku. Ir kai tik mėgstamas užsiėmimas tampa pajamų šaltiniu (t. y. tampa svarbiausiu dalyku), ji nustoja jausti malonumą, nustoja kurti ir pradeda „arti“. Ir viskas – netgi mėgstamas darbas tampa nepakenčiamu ir verčia smukti žemyn.

Problemos su svoriu

Taip, taip, krizės metu norisi būtent saldaus. Daug saldaus. O dar – riebaus, kepto, gazuoto ir absoliučiai nenaudingo, nes visuose šiuose produktuose esama vadinamojo cukraus sprogimo, kuris tam tikram laikui atpalaiduoja psichiką.

Tiesa, paskui grąžina ją į pradinę padėtį ir prideda po kelis centimetrus riebalų. O tie centimetrai paskui labai skaudžiai smogia savivertei ir požiūriui į pačią save. Krizės metu labai sunku kontroliuoti savo maitinimąsi. Tačiau nedidelės pergalės prieš įpročius suteikia daug jėgų ir įkvėpimo.

Pažiūrėkite į lotosą. Jis auga pelkėje, aplink jį – purvinas vanduo, ir kvapas dažniausiai atitinkamas. Bet jis išauga tame purve absoliučiai švarus ir nepaprastai kvepia. Jis rodo mums, kad bet kokioje situacijoje, jei tik yra noro, galima išlikti švariam ir gražiam.

Išlikti ramioms, net jeigu aplinkui – pelkė ir košmaras. Tiktai mes pačios renkamės, kuo tapsime – lotosu ar paprastomis pelkių smirdalėmis.