Šimtametis statinys sulygintas su žeme: atgims keturbučiu pastatu

Istorinių skerdyklos pastatų kompleksas (Liepų g. 53, 55) pastatytas 1914-1915 m. pagal miesto vyr. architekto Walterio Kleemanno projektą.

Po II pasaulinio karo teritorijoje veikė mėsos kombinatas, jis buvo iškeldintas į naujas patalpas Šilutės plente 1966 m. Tipiniai dvibučiai namai komunalinio ūkio darbuotojams, kaip ir raudonų plytų skerdyklos kaminas, buvo nugriauti.

Istorinę bei architektūrinę vertę turi visas išlikusių skerdyklos pastatų kompleksas, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje ir saugomas nuo 1996 metų. Visi išlikę skerdyklos pastatai atskirai taip pat įtraukti į saugojamų nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Beveik prieš dešimtmetį dalis komplekso buvo rekonstruota. Jame 2014 metais įsikūrė sporto klubas. Vėliau ilgą laiką šioje teritorijoje darbai nevyko. Dalis pastatų buvo pardavinėjama kartu su projektu statyti gyvenamuosius namus.

Tačiau praėjusį mėnesį pastebėta, kad buvo nugriautas vakarinėje sklypo dalyje buvęs pastatas - skerdyklos tvartas.

„Teritorija aptverta aklina tvora, o už jos nugriaustas senas pastatas. Jei viskas teisėta, tai kodėl taip reikia slėpti“, - įtarimais dalinosi „Vakarų ekspreso“ skaitytojas.

Viskas teisėta

Lietuvos kultūros paveldo departamento vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas sako, kad departamentas neturėjo informacijos apie pastato nugriovimą. Tik prieš mėnesį gavo pranešimą apie jau nugriautą pastatą.

„Iš karto nuvykau į vietą. Tačiau, nors ir kaip norėtume nubausti, pastatas nugriautas teisėtai“, - sako L. Kavaliauskas.

Anot jo, 2019 metais buvo atlikta pastato ekspertizė, kuri nustatė, kad pastatas yra blogos būklės. Ekspertizės išvadose konstatuojama, kad pastato mūrinių sienų plytas rišantis skiedinys yra praradęs savo savybes, blogos būklės buvo visos pastato konstrukcijos.

Ekspertai pripažino, kad pastatas yra avarinės būklės, ir jį leista nugriauti.

Nors dar 2008 metais Kultūros paveldo departamento specialistai buvo konstatavę, kad tvarto fasadas yra geros būklės, mūro sienų būklė yra patenkinama. Stogo, langų ir vartų angų - bloga.

DAUGIABUTIS. Nugriautas skerdyklos tvartas jau šiemet virs gyvenamuoju daugiabučiu.

„Google maps“ nuotr.

Neleido griauti

Naujas gyvenamųjų namų statybas ankstesnė skerdyklos komplekso savininkė UAB „Solvenita“ planavo dar 2014 metais, tik pastačius sporto klubą.

Tuometinė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja Audronė Puzonienė tada „Vakarų ekspresui“ sakė, kad viskas, kas reikia, seniai suderinta, statybos leidimas išduotas, tad jokių trukdžių nėra.

„Statybos leidimas buvo išduotas visam kompleksui - ir buvusiam skerdyklos pastatui, vietoje kurio įrengtas sporto klubas, ir šalia stovintiems buvusiems ūkiniams pastatėliams. Taip, nugriauti mes jų neleidome, tačiau leidome restauruoti ir pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Buvo dar viena sąlyga, kad tame sklype negali būti vykdomos naujos statybos, kol nebus sutvarkyti esantys pastatai“, - dar 2014 metais komentavo A. Puzonienė.

„Tebevyksta derinimo procedūros su Klaipėdos paveldosaugininkais. Mes norėjome tuos pastatus nugriauti, bet mums neleido, sakė, kad reikia saugoti“, - prieš dešimtmetį komentavo „Solvenitos“ atstovas.

 Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Įtarė padegimus

2009 metais Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui vadovavęs Naglis Puteikis prisimena, kad tuometiniai savininkai, nepaisant visko, bandė skerdyklos pastatus nugriauti ir tam pasitelkė visas priemones.

„Klaipėdoje, kaip ir daug kur Lietuvoje, bandė sau kelią valytis ugnimi“, - prisimena N. Puteikis.

Dar 2009 metais po gaisro skerdyklos pastate N. Puteikis viešai kalbėjo, kad tai buvo tyčinis padegimas ir net buvo metamas šešėlis ant pačių pastatų savininkų. Tačiau gaisro aplinkybės iki galo nebuvo nustatytos. Paveldosaugininkai tuomet kėlė ir klausimą, kad pastatai už nepriežiūrą iš „Solvelitos“ būtų paimti. Tačiau tik kalbomis ir buvo apsiribota.

Paskutinis gaisras būtent jau nugriautame skerdyklos tvarte kilo 2018 metų rugsėjo mėnesį.

Tuomet sudegė apie 30 kv. m pastato stogo. Buvo įtariamas padegimas.

„Važiuosime, žiūrėsime. Vargome dvejus metus, kol savininkus privertėme užsandarinti pastatą. Liūdna padėtis. Klausimas, kieno iniciatyva, ar nabagėliai “bomžiukai„, ar?.. Užklausime policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kokia priežastis, nes būna, kad ir savininkai suinteresuoti. Žinome iš pavyzdžių, tiek Klaipėdos, galbūt daugiau netgi iš Vilniaus, kad tokie variantai galimi“, - tuomet „Vakarų ekspresui“ komentavo L. Kavaliauskas.

Priminsime, kad kaip tik po šio gaisro jau 2019 metais buvo gauta ekspertų išvada, kuri ir leido nugriauti pastatą.

Šiandien L. Kavaliauskas pripažįsta, kad Lietuvoje galiojanti teisinė bazė leidžia tinkamai neprižiūrėti istorinių pastatų, o vėliau ekspertų pagalba pripažinti avariniais ir juos nugriauti.

Tačiau skerdyklos pastatų istorijoje tai padaryta gavus reikiamus leidimus.

REKONSTRAVO. Rytinėje senosios Klaipėdos skerdyklos komplekso dalyje Liepų g. buvęs pastatas išsaugotas. Jį rekonstravus bus įrengti butai. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Verslo modelis

Lietuvoje jau daug metų kalbama apie tam tikrą verslo modelį, kai nugriaunami istoriniai pastatai ir jų vietoje atstatomi nauji. Tai yra daug pigiau ir paprasčiau, nei rekonstruoti senus. Neretai tai daroma be jokių leidimų, paskaičiuojant, kad pigiau bus sumokėti baudas.

Priminsime, kad 2019 metais Klaipėdoje garsiai nuskambėjo istorija, kai prisidengiant rekonstrukcija buvo nugriautas istorinis (statytas dar 1773 metais) pastatas Daržų g. 14. Tuomet paveldosaugininkai nustatė, kad tai buvo padaryta be leidimo. Kaltininkams buvo skirta ne tik bauda, daugiau nei 700 tūkst. eurų įvertinta padaryta žala. Panaši istorija nutiko ir su pastatais Didžiojoje Vandens gatvėje. O pirmoji tokio pobūdžio istorija uostamiestyje buvo su „Lūjos“ restorano pasatu Herkaus Manto gatvėje.

Tuomet paveldosaugininkai reikalavo, kad būtų išsaugota fasadinė pastato siena, tačiau rekonstrukcijos metus ji tiesiog neva dėl stipraus vėjo subyrėjo.

Dažniausiai tokiais atvejais neteisėtai nugriautų pastatų savininkams vėliau pavyksta pasiekti, kad skirtos baudos būtų sumažintos arba net išvengti didesnių sankcijų.

Pasak L. Kavaliausko, Daržų g. 14 pastato atveju buvo suskaičiuotos nugriauto istorinio pastato plytos ir pasiekta, kad jos būtų panaudotos atstatant pastatą.

Nugriauto skerdyklos tvarto istorijoje taip pat yra reikalavimas tinkamas plytas ir kitas senojo pastato konstrukcijas panaudoti atstatant pastatą.

Stato kaip sau

Buvusios skerdyklos pastatus iš buvusių savininkų praėjusiais metais nupirko Klaipėdos UAB „Žemaitijos pramogos“. Įmonės vadovas Tomas Kazlauskas sako, kad projektą įsigijo jau su visais leidimais griauti ir statyti naujus gyvenamuosius namus, todėl neturi informacijos, kas vyko anksčiau.

„Turime sukaupę daug patirties rekonstruojat apleistus pastatus Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė T. Kazlauskas.

Anot jo, prieš daugiau nei dešimtmetį buvo įgyvendintas XIX amžiaus Elzės dvaro rekonstrukcijos projektas Tauralaukyje. Prienuose šiemet „Žemaitijos pramogos“ baigė tarpukario Lietuvos kareivinių rekonstrukcijos projektą. Tai tapo pirmuoju daugiabučiu, pastatytu Prienuose Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.

„Skerdyklos komplekse atstatysime tvarto pastatą, kaip numatyta projekte. Bus panaudotos senos plytos ir medžio konstrukcijos. Statome kaip sau, neskaičiuodami išlaidų“, - sako T. Kazlauskas.

Anot jo, planuojama, kad statybos bus baigtos jau šiemet. Iš viso trijuose pastatuose turėtų būti 16 butų ir komercinių patalpų. Butai dar neparduodami, nes neaiški galutinė statybų kaina.

T. Kazlauskas neatskleidžia finansinių projekto detalių. Prieš kelerius metus buvo skelbiama, kad projektas butų statybai su teise į 50 arų valstybinės žemės nuomą yra parduodamas už 350 000 eurų.

„Vieta tikrai unikali. Pagal projektą jau rekonstruotas kitas skerdyklos ūkinis pastatas skerdyklos komplekso rytinėje dalyje, kurio būklė buvo geresnė. Ten įrengti butai. Vyksta ir naujo pastato statybos darbai“, - sako T. Kazlauskas.

N. Puteikis apgailestauja, kad paveldosaugininkams nepavyko išlikti principingais iki galo ir pasiekti, kad tvarto pastatas nebūtų nugriautas. Tačiau jis tikisi, kad atstatant pastatą maksimaliai bus panaudotos tos istorinės vertingos detalės, kurias dar galima išsaugoti.