Sieks išsaugoti valstybės turtą Neringoje

Suvienijus jėgas artimiausiu metu bus kreipiamasi į Vyriausybę, Seimą ir prašoma stabdyti lėtai artėjantį nekilnojamojo turto privatizavimo buldozerį.

Po jo vikšrais gali atsidurti paveldosauginis Nidos švyturio pastatų kompleksas bei šiame kurorte ilgus metus veikusių poilsio namų „Medikas“ statiniai su istoriniu kopų prižiūrėtojų namu.

Tiek Neringos valdžia, tiek visuomenininkai įsitikinę, kad aukcionuose parduoti šiuos privačiais apartamentais tapsiančius objektus būtų klaida, ir siūlo juos perduoti savivaldybei bei panaudoti visuomenės poreikiams.

„Mediko“ atvejis apskritai verčia kilstelėti antakius: pardavus turtą gauti pinigai būtų skirti net ne Neringai, o investicijoms į gydymo įstaigą Vilniuje.

„Nejaugi Lietuvai taip prastai, kad reikia išparduoti Kuršių neriją? Kaip čia yra su vertybine politika? Juk tai mūsų visų turtas“, - retoriškai klausė Neringos meras Darius Jasaitis.

Švyturio frontas

Tai, kas pastaruoju metu vyksta su paveldosauginio Nidos švyturio kompleksu, verta biurokratinio detektyvo žanro.

Valstybinio turto pardavinėtojų taikiklyje atsidūrė Urbo kalno rytinėje papėdėje esantys 4 tiesiogiai su Nidos švyturiu susiję statiniai: paveldosauginiai administracinis namas, kuro sandėlis ir arklidė. Dar vienas - valstybės nesaugomas.

Finansų ministerija (FM) atmetė Neringos savivaldybės prašymą šiuos objektus perduoti municipalinei valdžiai, kuri nori pritaikyti komplekso statinius visuomenės poreikiams.

Inžineriaus, VILNIUS TECH lektoriaus Tomo Jačionio iniciatyva šiemet vyks naujas objektų paveldosauginis vertinimas, mat siūloma į vertingųjų savybių aprašą įtraukti ir autentišką, su švyturiu tiesiogiai susijusią inžinerinę, techninę įrangą.

Juolab kai buvo atrasti ir du nauji reliktai: galimai su pirmuoju 1874 m. statytu švyturiu susiję požeminis vandens rezervuaras (virš jo - prieškarinis šulinio dangtis su vokiškais įrašais) ir 1879 m. gaminta kuro statinė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė po susitikimo su T. Jačioniu žadėjo, kad 4 Nidos švyturio komplekso statiniai laikinai nebus siūlomi įtraukti į parduodamų objektų sąrašą - bus laukiama paveldosaugininkų verdikto. Tačiau praėjusią savaitę FM kontroliuojamo VĮ Turto banko (TB) internetinės svetainės skiltyje „Bus parduodama“ vis viena buvo įrašyti minėti objektai.

Tai paviešinus jie per dieną iš sąrašo dingo.

Dar daugiau: „Vakarų ekspresas“ išaisiškino, kad visi 4 pastatai jau yra įtraukti į parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, kurį palaiminus ministrų kabinetui būtų galima skelbti viešą pardavimo aukcioną.

TB atstovai aiškina, kad minėtų statinių įtraukimas į privatizuojamųjų sąrašą esą dar nereiškia, kad jie iškart bus parduodami aukcione, neva gali būti atsižvelgta į gautus merijos pasiūlymus bei visuomenininkų nuomonę.Savo ruožtu Neringos savivaldybė Vyriausybei, FM neseniai išsiuntė parengtą švyturio pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams (įrengiant kūrybines dirbtuves, šviesų muziejų ir kt.) koncepciją.

Nori bendrabučio

Dar viena karo su valstybės turto pardavimo rengėjais fronto linija - Georgo Dovydo Kuverto gatvėje Nidoje esantys dabar jau buvusių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų poilsio namų „Medikas“ pastatai su lauko teniso kortais.

Vienas iš namų - dėl neaiškių aplinkybių net neįtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, XIX a. antrojoje pusėje statytas, raudonplytis kopų prižiūrėtojo namas. Jis sujungtas galerija su sovietmečiu statytu namu.

„Mediko“ darbuotojai jau atleisti iš darbo. Tiek FM, tiek TB savo raštuose Neringos savivaldybei informuoja, kad kompleksas bus parduodamas viešame aukcione, nors TB svetainėje tai ir neskelbiama.

Anot Neringos vicemero Narūno Lendraičio, minėtoms institucijoms dar pernai buvo oficialiai paaiškinta, jog buvusius poilsio namus perimti norėtų Neringos savivaldybė, kuri įkurtų juose municipalinį bendrabutį.

"Mūsų švietimo įstaigos, tokios kaip Neringos gimnazija, meno, sporto mokyklos turi galimybes organizuoti aktyvaus poilsio, sporto ir meno stovyklas vaikams ir jaunimui, treneriams, mokytojams, tačiau tam reikalingos patalpos apgyvendinimui. Jų mes neturime.

Su dėstytojų, trenerių, vaikų apgyvendinimo problema nuolat susiduria ir veiklą Nidoje vystančios įvairios visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, labdaros ir paramos fondai ir kt.

Žinant, kokios yra Nidoje kambarių nuomos kainos, iškyla didžiulė problema, todėl savivaldybės bendrabutis būtų puiki išeitis.

Pardavus pastatus G. D. Kuverto g. jie virstų eiliniais privačiais apartamentais, kurių ir taip sočiai Nidoje„, - “Vakarų ekspresui" sakė N. Lendraitis.

Vyriausybei adresuotus tokių merijos planų palaikymo raštus parengė net 18 įvairių organizacijų: nuo šokio teatro, krepšinio mokyklos iki Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės.

Pridurta, kad vasaros sezono metu į Neringą atvyksta dirbti ir medikai, policijos pareigūnai, skęstančiųjų gelbėtojai iš kitų Lietuvos miestų, o juos komandiravusios ar įdarbinusios įstaigos neturi patalpų apgyvendinimui.

"Šiuo klausimu visada kreipiamasi į Neringos savivaldybę, todėl bendrabutis išspręstų daugybę klausimų. Pati Savivaldybė, žinant itin aukštas nekilnojamojo turto kainas Nidoje, pastato bendrabučiui įrengti nusipirkti nepajėgi. Nauja statyba dėl griežto reglamentavimo teritorijų planavimo srityje taip pat negalima.

Centrinė valdžia turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Savivaldybė Aplinkos ministerijos valdomai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai šios lankytojų centrui įrengti 20-iai metų panaudos pagrindais perdavė savo nekilnojamąjį turtą Juodkrantėje, todėl būtų proporcingai teisinga ir Savivaldybei perduoti valstybinį turtą", - pastebėjo N. Lendraitis.

Tačiau tiek FM, tiek TB nemato galimybės perduoti minėtą valstybės turtą Neringai ir turi savo planų: pastatus bus siūloma parduoti viešajame aukcione, o gautus pinigus investuoti į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas jų Pediatrijos korpusui atnaujinti.

Esą tokia yra politika pagal Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, kuriame nurodyti projektai turi būti užbaigti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

„Šiuo atveju valstybės prioritetas - užbaigti nustatytais terminais atnaujinimo projektus ir užtikrinti užbaigimui reikalingą finansavimą be papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai Finansų ministerija nepritaria turto perdavimui Neringos savivaldybei“, - rašoma FM atsakyme.

Kultūrininkų desantas

Kadangi Neringos merijos raštai jokio norimo rezultato nedavė, į kovą už viešąjį interesą planuoja stoti žymiausi su Kuršių nerija susiję kultūros žmonės, Kuršių nerijos ambasadoriai.

Pasak ilgametės Nidoje leidžiamo kultūros almanacho „Dorė“ sudarytojos ir redaktorės Raimondos Ravaitytės-Meyer, bendradarbiaujant su BĮ Neringos muziejais ir VšĮ Eduardo Jonušo namais planuojama rašyti atvirą laišką bei išsiųsti kreipimąsi į Vyriausybę, Seimą.

„Bandysime suburti Liudviko Rėzos kultūros premijos laureatus, Thomo Manno tarptautinio festivalio kuratoriumo narius, kitus kultūros žmones, neabejingus Kuršių nerijai. Bus parengtas raštas, kuriuo mes išreikšime susirūpinimą planais parduoti Nidos švyturio komplekso statinius ir buvusius poilsio namus “Medikas".

Švyturio pastatuose galėtų veikti ir muziejus, ir kūrybinės dirbtuvės, šis kompleksas apskritai negali būti ardomas, dalomas.

O „Mediko“ atveju situacija yra itin aktuali, nes panaikinus poilsio namus šioje vietoje išties matome puikią galimybę įkurti Savivaldybės bendrabutį„, - “Vakarų ekspresui" teigė ji.

Pokalbininkė pridūrė, jog Nida, Neringa turi būti prieinama visiems, ne tik turtingų žmonių vaikams.

"Ir taip jau Nida tapo šalies elito miegamuoju rajonu. Pardavus dar daugiau pastatų ši tendencija tik didėtų, todėl nenorime prarasti paskutiniųjų visuomeninės paskirties objektų. Kambarių nuomos kainos vasarą yra tokios didelės, kad tėvai tiesiog negali leisti savo vaikų į įvairias sporto, meno ir kt. stovyklas Nidoje. Net joje esančio vadinamojo hostelio kainos yra itin aukštos.

Jei būtų Savivaldybės bendrabutis, jame galėtų apsistoti daugybė ir vasarą, ir kitu metų laiku Neringoje dirbančių, veiklą vystančių žmonių.

Tai ir buriuoti besimokantys vaikai, jų treneriai, ir tie patys Kuršių nerijos nacionalinio parko kopų sargai, kurie priversti gyventi vos ne sandėliukuose.

Aš jau nekalbu apie tai, kad norima parduoti itin svarbų Nidai, smėlio pustymus ir pusiasalio apželdinimo vargus menantį kopų prižiūrėtojo namą„, - motyvus vardijo “Dorės" redaktorė.

Be kita ko, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija jau yra kreipusis į Kultūros paveldo departamentą ir siūlo minėtą kopų prižiūrėtojo namą G. D. Kuverto g. 14 įtraukti į paveldosauginių objektų sąrašą. Šis siūlymas priimtas ir bus svarstomas šiemet.