Ši vasara gelbėtojams buvo itin darbinga, bet aukų išvengta
BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki teigė, jog šis sezonas buvo ne iš lengvųjų.
„Šią vasarą vyravo vėjai ir bangavimas, tačiau šiltas jūros vanduo vis tiek traukia žmones. Tikrai ne vienas bandė maudytis ir plevėsuojant raudonai vėliavai, kuomet tai daryti yra draudžiama“, - „Vakarų ekspresui“ sezoną apibūdino pašnekovas.
Šiais metais reikėjo gelbėti devyni žmones, iš jų penki - nepilnamečiai.
A. Siakki pabrėžė - svarbiausia, jog išgelbėti visi ir gelbėtojų teritorijose jūra žmonių gyvybių nepareikalavo.
Ne tik traukia iš vandens
Visgi, nors aukų išvengti pavyko, darbo paplūdimiuose netrūko.
„Visi galvoja, kad gelbėtojų darbas - gelbėti žmones iš vandens, bet yra labai daug prevencinių darbų ant smėlio. Svarbiausia užtikrinti, kad apskritai nieko iš vandens traukti nereikėtų“, - pabrėžė A. Siakki.
Pašnekovas tikino, jog nuolat reikėjo žmonėms per garsiakalbius priminti, kad, esant raudonai vėliavai, maudytis jūroje draudžiama, primigtinai nepaklususiųjų prašyti, jog šie grįžtų iš vandens, taip pat stebėti tuos, kurie per daug pasitiki savo jėgomis ir plaukia už plūdurų.
„Taip pat teko reguliariai tėvams priminti apie jų pačių atžalų priežiūrą. Labai daug mažų, ketverių šešerių metų, vaikų jūroje maudosi vieni, kol jų tėvai tuo metu deginasi. Be to, teko ieškoti ne vieno pasiklydusio vaiko“, - per daug atsipalaidavusius tėvelius sukritikavo A. Siakki.
Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo, atsipalaidavę poilsiautojai taip pat tampa vagišių taikiniu - dingę daiktai paplūdimiuose vis dar yra didelė problema.
PREVECIJA. Gelbėtojai atlieka ir prevencinį darbą - stengiasi užtikrinti, jog nieko nereikėtų traukti iš vandens. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Stebėjimas, patruliavimas, įspėjimai apie pavojingas sroves ir traukimą atgal, kad nevartotų alkoholio, kad prižiūrėtų savo daiktus. Vasaros sezonu įvyksta daug vagysčių, kadangi savo daiktus žmonės palieka be priežiūros.
Ne retas svečias prie jūros - alkoholis.
„Pasitaikė atvejų, kai teko išprašyti iš paplūdimio jau gerokai padauginusius arba vartojančius alkoholį žmones, ne vienas toks pasiklysta, jų tenka ieškoti. Paskutinį kartą tokio paklydėlio teko ieškoti prieš keletą dienų, radome jį miegantį kopose“, - patirtimi dalijosi pašnekovas.
Jis pridūrė, jog žmonėms taip pat teko suteikti pirmąją pagalbą susižalojus ar sustreikavus sveikatai.
"Labai daug traumų, tai yra kojų, rankų lūžiai. Kai paplūdimiuose ėmė veistis vabzdžiai, pavyzdžiui, vapsvos, širšės, bitės, padaugėjo jų įgėlimų.
Nors karštų dienų buvo mažai, tačiau tik temperatūra pakildavo iki 30 laipsnių, iškart padaugėdavo šiluminių ir saulės smūgį gavusių žmonių, jautresniems žmonėms sukildavo kraujospūdis ar pasijusdavo nekaip ir gelbėtojams tekdavo suteikti pagalbą", - pasakojo A. Siakki.
Pervertina
„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas teigė, jog atsakingumo žmonėms vis dar labai trūksta.
„Įspėjus apie draudimus lipti į vandenį tikrai ne kartą teko išgirsti žodžius: “Aš esu laisvas žmogus, galiu daryti, ką noriu.„ Pasitaikė ir tokių, kurie sakė, jog galime kviesti net policiją, vis tiek jie lips į jūrą. Draudimai taip pat nepatinka tiems, kurie galvoja, kad yra geri plaukikai“, - pasakojo pašnekovas.
Dažnas poilsiautojas galvoja, kad jie tikrai neskęs, tai atsitikti gali nebent kitiems. A. Siakki pridūrė, jog net ir iš pažiūros rami jūra, gali būti itin pavojinga. "Buvo tokių atvejų, kai dieną vėjas nurimo, bangos išliko nedidelės, tačiau Klaipėdos, Neringos ir Palangos paplūdimiuose pradėjo skęsti žmonės, per dvi valandas teko gelbėti 12 žmonių. Tuo metu vyravo stiprios atgalinės srovės, kurios žmones traukė tolyn nuo kranto. Net pamatę dideles bangas, žmonės galvoja, kad čia pramoga, kaip nepašokinėsi. Taip pat atvažiavę iš kito miesto kelioms dienoms nenori išvykti neišsimaudę jūroje, net jei sąlygos tam ir nėra tinkamos", - pasakojo A. Siakki.
Rašyti komentarą