Seimas svarstys parlamentarų aistras sukėlusį smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą

Balsavimas dėl pataisų turėjo įvykti dar antradienį, tačiau po parlamente įsižiebusių diskusijų dėl siekio įvesti smurto lyties pagrindu sąvoką balsavimas buvo atidėtas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimas pripažintų, jog dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje kenčia moterys. Tai, pasak jo, vienareikšmiškai įrodo ir statistika: moterys sudaro 80 proc. nukentėjusiųjų dėl tokio pobūdžio smurto.

Visgi oponentų šiam įstatymui atsirado tiek valdandančiųjų, tiek opozicijos stovyklose – jie siūlymuose įžvelgia paslėptą mėginimą įtvirtinti Stambulo konvencijoje esančią lyties sąvoką. Anot jų, smurtas prieš moteris atsiranda ne dėl lyties, tačiau prieš fiziškai silpnesnius asmenis, todėl būtinybės įtraukti smurto lyties pagrindu sąvoką nėra.

Naująja įstatymo redakcija ketinama įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderį, kuris suteiktų galimybę nukentėjusiam asmeniui gauti socialinę, teisinę bei medicininę pagalbą. Tam naujoje įstatymo redakcijoje numatomas ir padidintas finansavimas iš Vyriausybės tvirtinamų nacionalinės plėtros programų, valstybės bei savivaldybių biudžeto ir tarptautinių programų.

Numatoma, kad smurtaujantis asmuo būtų įpareigotas per 15 dienų išsikelti iš būsto, kuriame kartu gyvena su nukentėjusiuoju.

Seimui pritarus naujai įstatymo redakcijai svarstymo stadijoje, numatoma, kad įstatymas į Seimo salę grįš priėmimui pavasario sesijos metu. Parlamentarams pritarus, įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m.