Seimas pritarė 2023 m. deficitinio biudžeto projektui

Jį palaikė 75, prieš balsavo 11, susilaikė – 39 Seimo nariai. Kitų metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius nuspręsta tvirtinti lapkričio 22 d.

Išnagrinėjusi parlamentarų ir Seimo komitetų siūlymus už maždaug 1,3 mlrd. eurų, trečiadienį Vyriausybė patvirtino, kad kitais metais valstybės pajamos turėtų siekti 15,6 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Esminiai biudžeto prioritetai išlieka nepakitę, stengėmės atsižvelgti į komitetų atskiras, labai konkrečias sritis ir išlaikyti tą patį biudžeto deficito lygį, koks ir buvo pirminiame biudžeto projekte. Tą ir pavyko padaryti“, – pristatydama patobulintą biudžeto projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Patikslintame biudžete numatyti papildomi 16 mln. eurų kompensacijoms už šildymą, 27,6 mln. eurų mažų pensijų priemokoms, 24,8 mln. eurų – karinio mobilumo didinimui.

Vyriausybė taip pat numatė galimybę skolintis, siekiant krašto gynybai skirti 2,5 proc. – 3 proc. nuo BVP, jei biudžeto deficitas neviršys 4,9 proc.

Švietimui ir kultūrai papildomai numatomi 8,6 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 2,8 mln. eurų, skrydžių plėtrai – 2 mln. eurų, institucijų veiklai – 2,2 mln. eurų, infrastruktūrai, IT sistemoms – 1,6 mln. eurų.

Be kita ko, dėl sumažėjusių energijos kainų rinkose, energijos kainų kompensavimui patikslintame biudžete numatyta 98 mln. eurų mažiau lėšų.

Pasak ministrės, dėl siūlomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) neterminuotos 9 proc. lengvatos apgyvendinimo paslaugoms kitąmet biudžetas neteks 24 mln. eurų pajamų, pusmečio PVM lengvatos maitinimo sektoriui– 59,5 mln. eurų, dėl taip pat pusmečiui pateiktos lengvatos kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms – 5,5 mln. eurų.

Papildomi 1 mln. eurų ir 0,7 mln. eurų netekimai prognozuojami, jei Seimas pritars siūlymui 9 proc. PVM lengvatą taikyti atitinkamai el. knygoms ir informaciniams leidiniams bei kultūros renginiams. Tokį pasiūlymą antradienį Seime įregistravo premjerė Ingrida Šimonytė.

Opozicija ir valdantieji biudžeto projektą vertina skirtingai

Prieš balsavimą pasisakęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius biudžeto projektą kritikavo, esą jį tikslinant nebuvo atsižvelgta į opozicijos pasiūlymus.

Pasak parlamentaro, biudžete numatytomis išlaidomis toliau bus skatinama infliacija, o kitiems metams parengtos priemonės energijos kainoms sušvelninti nėra tikslios, nes skirtos visiems gyventojams vienodos.

„Pirma, viešaisiais finansais ateinančiais metais vėl skatiname infliaciją, antra – fiskalinė politika neprisideda prie pinigų politikos suvaldant infliaciją, trečia – vienkartinės kompensacijos nėra orientuotos į socialiai jautriausias žmonių grupes, – kalbėjo jis.

A. Butkevičius aiškino, kad priėmus 2023 m. biudžeto projektą, kitąmet toliau būtų „didinamas skurdas ir pajamų nelygybė“. Jis kritikavo, kad vis dar nėra svarstomi jokie mokestiniai pakeitimai, remdamasis Statistikos departamento 2022 m. II ketv. duomenimis pabrėžė, jog Lietuvoje mažėja gyventojų perkamoji galia.

„Jau seniai buvo laikas pradėti įgyvendinti sisteminę mokesčių reformą. Ji visada įgyvendinama tada, kai atsiranda ekonominiai sunkumai, ne tik dėl vidinių ekonominių sunkumų, bet ir išorinių. Bet viso to nevertiname, neanalizuojame“, – sakė A. Butkevičius.

Savo ruožtu Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas biudžetą gyrė, esą jis dar iki patikslinimo buvo parengtas „tikrai kokybiškai“, o dabar „dar labiau patobulėjo“.

„Biudžetas šiaip yra geras, tą sakiau ir anksčiau. Manau, kad ir kitų metų eigoje, pamačius, kad Lietuvos ekonomika nėra įstrigusi, gal turėsime gerų žinių“, – iš Seimo tribūnos teigė V. Mitalas.

Jis akcentavo, kad Vyriausybė tikslindama biudžetą įsiklausė į dalį pasiūlymų, net ir į tuos, kurie, anot politiko, buvo pateikti pavėluotai, jau parengus pirmąjį biudžeto variantą.

V. Mitalas pasidžiaugė, kad Vyriausybė padidino asignavimus šalpos pensijoms, žemo slenksčio kabinetams, embrionų šaldymui, lygių galimybių kontrolieriaus įstaigai, žvalgybos pajėgumams stiprinti, prokuratūrų ir teismų poreikiams ir kt. Dar jis pagyrė biudžeto rengėjus už 2 mln. eurų, skirtų skrydžių programai finansuoti.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Vyšniauskas ragino opoziciją pripažinti, kad daug priekaištų 2023 m. biudžeto projektui ji neturi.

Jis apgailestavo, kad svarbius biudžeto „gerus darbus“ užgožė „toksiškos“ diskusijos apie tai, kokia PVM lengvata maitinimo, sporto, kultūros ir kt. įstaigoms turėtų būti taikoma nuo kitų metų.

„Pamirštama, kad biudžete yra numatyta žymiai daugiau galimybių žmonėms didinti pajamas, numatyta netgi galimybė kompensuoti elektros kainas gyventojams ir verslui. Pamirštama apie energetikos proveržį, apie didžiulę pagalbą žmonėms, kurie nori įsirenginėti saulės, vėjo jėgaines“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.

Parlamentaras dar kartą akcentavo, kad nuo 2023 m. minimalią mėnesinę algą ketinama kelti 83 eurais, vidutinę pensiją – 65 eurais, mokytojų atlyginimus – 151 euru, medikų – 160-180 eurų, kultūros darbuotojų, pareigūnų – atitinkamai 124 ir 121 euru.

„Tokių didelių žmonių pajamų augimų mūsų biudžetas nematė jau ganėtinai senai”, – pabrėžė A. Vyšniauskas, dar pažymėjęs, kad „rekordiškai“ auga gynybos biudžetas, taip pat savivaldybėms numatomos lėšos.

Tuo metu Darbo frakcijos narys Viktoras Fiodorovas pritarė A. Butkevičiui, esą planuojamo pajamų didinimo nepakaks, kad esant aukštai infliacijai būtų išlaikyta gyventojų perkamoji galia.

„Opozicija kalba, kad žadamas pajamų auginimas visiškai nepadengs infliacijos, jos net nepasieks to išlaidų augimo – taip vyko ir praėjusiais metais“, – akcentavo V. Fiodorovas.

Politikas taip pat dar kartą pakartojo pastabas, kad biudžetas „statomas klaidingomis prielaidomis“, kad kitais metais Lietuvos ekonomika augs.

Finansų ministerija biudžetą parengė remdamasi savo prognoze, kad šalies BVP kitąmet augs 1,4 proc.

„Valdantieji vėl tikisi, kad biudžetas nesugrius“, – teigė V. Fiodorovas.

Didžiausias dėmesys socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai

Kaip parlamentarams teigė G. Skaistė, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, didžiausia išlaidų dalis (neįskaitant ES paramos) tenka socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai – atitinkamai 38 proc. ir po 14 proc.

Kitąmet dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatyti 812 mln. eurų, verslui dalinai bus kompensuojamos tik išlaidos elektrai, kam prireiks 446 mln. eurų. Šios išlaidos, biudžetą patikslinus, sumažintos 98 mln. eurų.

Iš viso, šioms ir kitoms energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui skirtoms priemonėms 2023 m. numatoma apie 1,9 mlrd. eurų.

Žmonių pajamų didinimui skiriama apie 1,6 mlrd. eurų: dirbančiųjų pajamų didinimui – 790 mln. eurų, socialinei paramai – 237 mln. eurų, pensijoms – 591 mln. eurų. Išlaidos valstybės saugumui ir gynybai – 1,8 mlrd. eurų, investicijoms į Lietuvos ateitį (žaliajai transformacijai, transportui, inovacijoms ir kt.) – 2,9 mlrd. eurų

Viešiesiems finansams – 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano įgyvendinimui, įmokoms į ES biudžetą, skolai valdyti ir kt. – biudžete skirta 2,3 mlrd. eurų.

Kitais metais valdžios sektoriaus skola su šiuo biudžeto deficito lygiu, kurį Vyriausybė susiprognozavo, bus 42,9 procento. Optimalus lygis buvo įvertintas maždaug nuo 39 iki 42 procentų.