Seimas patvirtino 2024 metų Lietuvos biudžetą

Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 52 parlamentarai, o vienas politikas susilaikė.   

Didžiąją dalį įstatymo priėmimo laiko antradienį parlamentarai svarstė Seimo narių siūlymus, kuriems išvakarėse nepritarė Vyriausybė. 

Visi jie, įskaitant iniciatyvas numatyti papildomas lėšas pedagogų, prokurorų, aplinkosaugininkų algų kėlimui ar įvairiai infrastruktūrai, buvo atmesti, todėl 2024-ųjų valstybės biudžetas liko toks, kokį jį po kelis mėnesius trukusių svarstymų pirmadienį palaimino Ministrų kabinetas.

Norint, kad Seimo narių pasiūlymai, kuriems nepritarė Vyriausybė, būtų priimti, už juos turėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė – 71 – parlamentarų. Tačiau pasiūlymus antradienį svarstė apie 50-60 Seimo narių, dauguma jų buvo iš opozicinių frakcijų.

Daugelis valdančiųjų diskusijose dėl Seimo narių pasiūlymų apskritai nedalyvavo.

„Nuosekliai einame žmonių pajamų didinimo keliu“, – prieš priimant biudžetą sakė liberalas Andrius Bagdonas.

Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas Seimo posėdyje sakė, kad „biudžetas yra geras“ ir leis tęsti svarbiausius infrastruktūros projektus, ypač kelio Vilnius-Utena rekonstrukciją ir „Via Baltica“.

Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad parlamentarai nenumatė papildomų lėšų žvyrkelių finansavimui ir švietimui, nors pratęsė pelno mokesčio lengvatą investicijų projektams ir kinui.

Demokratų atstovas Algirdas Butkevičius teigė, jog biudžetas „atspindi rinkimų ciklą“, o jo pajamų planas nėra pagrįstas.

„Jeigu kalbame apie ateinančių metų biudžeto pajamų planą, tai matome, kad pajamų augimas du kartus viršija nominalaus bendrojo vidaus produkto augimą. Ar jūs galvojate, kad ir kitąmet infliacija bus virš 10 procentų?“, – klausė Seimo narys.

Pensijoms, išmokoms, mokytojų algoms, keliams

Daugiausiai papildomų lėšų kitų metų biudžete buvo numatyta pensijoms ir įvairioms socialinėms išmokoms, pedagogų algoms ir kelių priežiūrai.

Tai yra priešpaskutinis biudžetas, kurį rengė ši Vyriausybė, ir paskutinis, kurį priėmė šios kadencijos Seimas.   

Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus. Vienišo asmens išmoka, mokamą vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug trimis eurais – iki 38,23 euro. 

Vaiko pinigai kitąmet auga iki 96,25 euro per mėnesį, gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 152,9 euro, o vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 605 eurų. 

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėja 20 proc. arba 126 eurais iki 751 eurų, o nuo 58,63 euro iki 64,49 euro – mėnesinė įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Minimali mėnesio alga didėja 924 eurų „ant popieriaus“, arba iki 709 eurų „į rankas“.

Finansavimas gynybai kitąmet pirmą kartą viršys 2 mlrd. eurų ir sieks 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tradiciniai biudžetiniai asignavimai sudarys 2,52 proc. BVP, o likusios lėšos bus skirtos iš laikinojo bankų solidarumo įnašo bei skolintų lėšų.

Dėl didėjančio akcizo brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai.   

Valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų. Deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Mūšiai dėl pedagogų

Siekdami padaryti įtaką balsavimams, kitų metų biudžeto priėmimą iš plenarinių posėdžių salės balkono stebėjo ir apie pusantro šimto Andriaus Navicko vadovaujamos mokytojų profsąjungos atstovų.

Visgi Seimas atmetė socialdemokratų, Darbo partijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovės Laimos Nagienės siūlymus didinti mokytojų algas labiau nei numatė Vyriausybė.

Priimtame biudžete numatytos lėšos tam, kad kitąmet mokytojų algos augtų dviem etapais – po 10 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Argumentuodami savo siūlymą šiais dviem etapais numatyti po 15 proc. padidinimą, socialdemokratai teigė, jog švietimo sistema yra agonijoje.

„Siūlau ne žodžiais, o balsavimu parodyti, kad švietimo sistema yra prioritetas“, – sakė parlamentaras Tomas Bičiūnas.

„Darbiečiai“ vėl grasino trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, jeigu pedagogų darbo užmokesčiui nebus numatyta daugiau lėšų.

„Susitarimai, kuriuose numatytų nuostatų politinės partijos nesilaiko, yra negyvybingi, deklaratyvūs, politikuojantys ir nenešantys jokios pridėtinės vertės, todėl toliau dalyvauti nebematome prasmės“, – tvirtino Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.

Šie siūlymai atmesti daugumai valdančiosios koalicijos politikų nedalyvavus balsavimuose. Vyriausybė teigia, kad pažadai mokytojams įgyvendinami ir su jos pasiūlytu finansavimu.

A. Navicko profsąjunga prašė Seimo narių paramos socialdemokratų siūlymui. Jis prieš Seimo posėdį sakė, kad priėmus biudžetą, nuo rugsėjo pabaigos su pertraukomis streikuojantiems mokytojams nebebus prasmės tęsti protesto.