Savivaldybė privatizuos irklavimo bazę

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad savivaldybė prieš pora metų investavo daugiau nei 1,35 milijonus eurų į irklavimo bazės Gluosnių skersgatvyje atnaujinimą.

„Senas pastatas prie Jono kalnelio miesto tikrai nepuošia, todėl priimtas sprendimas jį privatizuoti, kad privatus savininkas galėtų sutvarkyti pastatą ir teritoriją“, - sako A. Dobranskis.

Anot jo, vieta yra patraukli kavinei įrengti ar kitai paskirčiai, kurią pasirinktų investuotojas.

Visi netelpa

Šiuo metu senoji irklavimo bazė vis dar naudojama pagal paskirtį.

Šį miesto turtą pagal panaudos sutartį valdo VšĮ „Klaipėdos irklavimo centras“. Jo vadovas Liudvikas Albertas Mileška sako, kad bazėje Gluosnių skr. netelpa visos sportininkų valtys.

Todėl senojoje bazėje (Pylimo g. 6) įsikūrė irklavimo sporto mėgėjai ir veteranai.

„Atnaujintoje bazėje telpa apie 160 sportininkų, o dar apie 70 senojoje bazėje“, - sako L. Mileška.

Anot jo, bazės išsaugojimas senojoje vietoje leistų išsaugoti ir valčių nuleidimo į Danę vietą. Nes tokios mieste yra tik dvi.

Tokiu atveju, gali būti savotiškas pasiskirstymas - prie Jono kalnelio galėtų sportuoti veteranai, tarp kurių nemažai ir buvusių čempionų, bei mėgėjai. O Gluosnių skr. bazė būtų skirta rezultatų siekiantiems sportininkams.

Meras žadėjo?

Miesto planais privatizuoti irklavimo bazę stebisi verslininkas ir Klaipėdos prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vladas Pleskovas, kurį irkluotojų veteranų bendruomenė įgaliojo atstovauti diskusijose su savivaldybe.

Anot jo, buvo kalbėta tiek su savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu, tiek su meru Vytautu Grubliausku.

„Mums buvo pažadėta šiemet nepriimti sprendimų dėl privatizavimo, siūlėme parengti teritorijos sutvarkymo planą, jau numatėme ir dvi įmones, kurios padėtų rengti dokumentus gauti ES paramai“, - sako V. Pleskovas.

Jis mato viziją, kad Klaipėda turėtų tęsti tradicijas ir būti tikru Lietuvos irklavimo centru.

„Pažiūrėkite, kiek žmonių sutraukia iš visos Lietuvos irklavimo renginiai vasaros metu“, - sako V. Pleskovas.

Jis taip pat šioje teritorijoje įžvelgia galimybę steigti žmonių su negalia vandens reabilitacijos centrą, vystyti kitas veiklas.

Tačiau Klaipėdos meras V. Grubliauskas sako, kad nesulaukė žadėto irkluotojų bendruomenės plano dėl teritorijos išvystymo.

V. Pleskovas tikina, kad kelis mėnesius susirašinėjo su Kultūros paveldo departamento specialistais.

„Gautos išvados, kad prieš rengiant sutvarkymo planus reikia atlikti archeologinius kasinėjimus, tačiau Savivaldybė nesutinka samdyti ekspertų, o “Klaipėdos irklavimo centras„ to daryti negali, nes turtas yra ne jų“, - užburtą ratą atskleidžia V. Pleskovas.

Tačiau jis tikina, kad irkluotojų bendruomenė tikrai nesiruošia nuleisti rankų ir sieks, kad irklavimo bazė būtų išbraukta iš planuojamų aukcione privatizuoti objektų sąrašo.

Privatizavimui nepritaria

Trečiadienį kitais metais privatizuojamų objektų sąrašas svarstytas Savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitete.

Komiteto narys Arvydas Vaitkus sako, kad nereikėtų skubėti privatizuoti senąją irkluotojų bazę.

„Savivaldybė galėtų pabandyti rasti galimybių ir lėšų išsaugoti šį objektą“, - sako A. Vaitkus.

Jis primena, kad irklavimas Klaipėdoje turi giliausias tradicijas visoje šalyje. Istorinė irkluotojų bazė buvo Klaipėdos piliavietė.

Tačiau prie Klaipėdos pilies esantį istorinį pastatą savivaldybė nusprendė perduoti Karinėms jūrų pajėgoms. Jame turėtų būti įkurta uostamiesčio karininkų ramovė.

Ar senoji irkluotojų bazė bus įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą, turi nuspręsti Klaipėdos taryba.

Tačiau pasigirsta kalbų, kad už bazės išsaugojimą kovojantys irklavimo veteranai galėtų reikalauti ne vien savivaldybės atsakomybės, bet ir patys imtis iniciatyvos.

„Tarp irklavimo entuziastų yra nemažai pasiturinčių verslininkų, galėtų aukcione įsigyti pastatą, jį sutvarkyti ir puoselėti irklavimo tradicijas“, - sakė nepanoręs būti įvardintas pašnekovas.

O investicijų reikia nemažų. L. Mileška primena, kad pastatas kapitalinio remonto nematė nuo pastatymo 1910 metais. Šalia esantis garažas statytas 1980 metais.