Saulės ratas: sutikime paukščius, pasveikinkime Kazimierus

Kovo 4 d. mes švenčime Kazimierines - Lietuvos globėjo šv. Kazimiero dieną, o praeityje ši diena sieta su pirmaisiais pavasario pranašais vieversiais, kovais, pempėmis ir buvo vadinama Kovarnių diena.

Kovarnių diena, Kazimierinės

Pastebėta, kad būtent šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai. Manyta, kad būtent šią dieną vieversys pirmąkart užgieda: „Čir vir vir pavasaris“, sakyta, kad „ant švento Kazimiero jau pempė parlek“.

Tad Kovarnių diena būdavo skirta pavasariui pašlovinti.

Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.

Atėjus krikščionybei, Kovarnių diena sutapatinta su Kazimierinėmis.

Šv. Kazimieras (1458-1484) buvo Lenkijos princas, trečiasis Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio sūnus. Jo mama Elžbieta - Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė.

Kai princui Kazimierui suėjo trylika, tėvas jį, lydimą didelės karių armijos, išsiuntė į Vengriją, nes vengrų diduomenė pageidavo, kad Kazimieras užimtų jų karaliaus vietą.

Žygio metu Kazimierui teko stebėti žmonių žiaurumą - plėšimus, sukilimus dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimus. Nuo to laiko jis tapo labai pamaldus, gyveno viengungišką, dievobaimingą, asketišką gyvenimą.

Kazimieras mirė sulaukęs 26 metų nuo tuberkuliozės, palaidotas Vilniuje. Apie jį netrukus pradėjo sklisti stebuklingi pasakojimai, gandai, kad jis gydąs sergančiuosius nepagydomomis ligomis. 1521 m. jis buvo paskelbtas šventuoju.

XVII a. Kazimieras paskelbtas Lietuvos globėju. Kazimieras vaizduojamas su baltąja lelija, dorumo ir kuklumo simboliu, rankoje bei kunigaikščio karūna ir karališka šermuonėlių mantija, pabrėžiančia jo kilmę.

Dabar Kazimierinių metu ne tik sveikinami Kazimierai ir Kazimieros, bet ir vyksta tradicinė Kaziuko mugė.

40-ies paukščių diena

Kovo 10-ąją Lietuvoje minima 40-ies paukščių diena, siejama su masiniu paukščių parskridimu tėviškėn. Skaičiuojama kad būtent keturiasdešimt paukščių rūšių kasmet išskrenda iš Lietuvos žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį grįžta.

Įsigalėjus krikščionybei ši diena imta vadinti ir 40-ies kankinių, kurie IV amžiuje atidavė savo gyvybes už krikščionybės išpažinimą, diena. Kartu sudėjus dvi šventes buvo sakoma, kad keturiasdešimt paukščių parskrenda kankinių garbei.

Nuo senovės lietuviai šią dieną švęsdavo, dainuodavo paukščiams skirtas dainas, žaisdavo žaidimus, keldavo paukščiams inkilus.

Tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų.

Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų.

Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t. y. su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavęs užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.