Šarūnas Vaitkus kirto bendrapartietei Agnei Bilotaitei: man tai yra visiškai nesuprantama

Likviduoti per ateinančius metus taip pat ketinama Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus, Druskininkuose esantį valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“. 

Taip pat likviduoti ketinama ir nemokiu pripažintą Bendrystės ir socialinių inovacijų centrą, tačiau jo veiklos turėtų būti tęsiamos kitomis formomis, o Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia – likti pavaldi ministerijai. Perduoti policijos žinion ketinama Reprezentacinį pučiamųjų orkestrą.

Jo darbuotojai turėtų išsaugoti darbo vietą.

Konservatorius Š. Vaitkus kritiškai pasisakė apie jų partijos deleguotą ministrės A. Bilolaitės sprendimą.

„Griežtai nepritariame vienos iš didžiausių kurorto sanatorijų „Pušynas“ privatizavimui.

Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje pranešė, kad vienas iš didžiausių poilsio ir reabilitacijos centrų Palangoje „Pušynas“ 2022 m. bus perduotas Turto bankui, o tai reiškia – bus privatizuojamas.

Tokia esą yra politinė valia. Man kaip Palangos kurorto merui yra visiškai nesuprantama, kodėl prireikė priimti tokius politinius sprendimus, kuriais naikinamas pagrindinis kurortų prioritetas – sanatorinis gydymas.

Priminsiu, kad Vidaus reikalų ministerijai priklausantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra gražiausioje kurorto vietoje – vos keli šimtai metrų nuo jūros, su didele, 2,7 hektaro teritorija bei 3 tūkst. kv. metrų ploto sanatorinės paskirties pastatais. Šis reabilitacijos centras pats išsilaiko, iš valstybės nereikalauja jokių papildomų dotacijų.

Siekiant pagerinti paslaugų teikimo kokybę, čia įgyvendinami ir trys europiniai projektai, kurių vertė – apie 1 mln. eurų.

Priminsiu, jog pastatą privatizavus, 5 metus neišlaikant vykdomos veiklos, valstybė privalės grąžinti ES paramą“, – feisbuke sklebia Š. Vaitkus.

„Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas“, – teigia A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos, ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka VRM pareigūnams.

Esą 2020 m. „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai.

Pasak Palangos mero, nereikia pamiršti, kad dar antra tiek pareigūnų „Pušyne“ kasmet sveikatinasi už savas lėšas – 2020 m. tokių pareigūnų sanatorijoje apsilankė apie 500, tad per praėjusius metus „Pušyne“ iš viso jų apsilankė apie tūkstantį.

„Be to, pasakius A, reikėtų pasakyti ir B – tiesiai šviesiai paaiškinti, kodėl palyginti nedaug pareigūnų už valstybės lėšas sveikatinasi „Pušyne“.

O yra taip todėl, kad valstybė pareigūnų poilsiui ir sveikatinimui skiria ypatingai mažai lėšų. Šiais metais lėšų skirta rekordiškai mažai – 150 tūkst. eurų. O juk būtent nuo skiriamo finansavimo priklauso, kiek pareigūnų galės už valstybės lėšas pasigerinti sveikatą poilsio ir reabilitacijos centre.

Jei lėšų pareigūnų sveikatinimui VRM numatytų gerokai daugiau, „Pušyne“ atstatyti jėgas galėtų nors ir 100 proc. pareigūnų.

Beje, net ir tie pareigūnai, kurie už sveikatinimą VRM priklausančiame poilsio ir reabilitacijos centre mokėjo savas lėšas, patyrė palyginti nedideles išlaidas – para „Pušyne”, įskaitant apgyvendinimą, maitinimą 3 kartus per dieną ir procedūras, kainuoja apie 56 eurus, o, pavyzdžiui, netoliese esančioje privačioje sveikatinimo paslaugas teikiančioje įmonėje kaina vienam asmeniui – daugiau nei dvigubai didesnė“, – teigė meras.

Š. Vaitkus priminė ministrės argumentus, kad „Pušyną“ privatizuoti nuspręsta, nes tai yra politinė valia.

„Man kyla klausimas, kas yra politinė valia? Atleisti 100 darbuotojų, dirbančių šiame poilsio ir reabilitacijos centre? Kitąmet padaryti juos bedarbiais?

Jau dabar, prieš šventes, darbuotojams ir jų šeimų nariams sukelti didžiulį stresą informuojant, jog 2022 m. jie bus atleisti? Šie žmonės yra priversti jau dabar ieškotis kito darbo.

Tai reiškia, kad jau dabar įmonė yra žlugdoma. Ar tokia ir yra politinė valia?

O gal politinė valia yra pagrindinės kurorto infrastruktūros naikinimas? Privatizuojamų sanatorijų vertimas butais? Pavyzdį jau turime – Turto bankas neįtikėtinai pigiai jau pardavė Policijos komisariato pastatą Palangoje.

Dabar valstybė už tą kainą Palangoje galėtų nusipirkti tik labai gerus 3 kambarių apartamentus.

Įvertinus visą šią situaciją bei prisiminus pirmojo karantino metu kone be poilsio dienų ir atostogų dirbusius, lauke ties įvažiavimais į miestus šalusius bei gyventojų judėjimą tarp savivaldybių kontroliavusius policijos pareigūnus, stebint didžiulę įtampą patiriančius ir kasdien su nelegalia migracija kovojančius pasieniečius labai norėčiau išgirsti atsakymą, kam prireikė valstybei privatizuoti gražiausioje pajūrio vietoje, kone ant jūros kranto esančią didžiulę teritoriją su sanatorinio gydymo pastatais?

Ar pareigūnai nenusipelnė kokybiškų sveikatinimo paslaugų už jiems prieinamą kainą? Ar čia yra politinė valia? Ir kieno tai yra politinė valia?“, – piktinosi meras.

Bilotaitė: likviduojamų įstaigų darbuotojai turės ieškoti kito darbo

Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių ir likviduojamų įstaigų darbuotojai turės ieškoti kito darbo, teigia ministrė Agnė Bilotaitė.

„Yra sutarta dėl metų laiko pereinamojo laikotarpio ir manome, kad per šituos metus bus tikrai rasti sprendimai ir žmonės galės rasti vietą kitur, nes yra tikrai neūkiška laikyti vien dėl to šituos objektus“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministerijos vadovė.

„Natūralu, reorganizacijos būdu žmonės pereina“, – sakė ministerijos kanclerė Jovita Petkuvienė.

Jos teigimu, iš viso likviduojamose įstaigose dirba apie 250 žmonių.

Ministrė tikina, kad panaikinus minėtas sanatorijas, bus didinamas finansavimas pareigūnų sveikatingumui ir reabilitacijai, o pareigūnai galės pasirinkti, kur pailsėti nuo tarnybos.

Pasak vidaus reikalų ministrės, to norėtų patys pareigūnai.

„Pareigūnui atsiras galimybė rinktis. Šiandien jis tokios galimybės neturi. Atliekant analizę, mes turėjome galimybę pasikalbėti ne su vienu pareigūnu, gauti atgalinį ryšį ir tikrai buvo išsakytas poreikis ir noras pasirinkti vietą, kur jis norėtų gauti sveikatingumo ir reabilitacijos paslaugas“, – teigė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, ministerijai priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka pareigūnams.

Tuo pačiu siekiama padidinti sanatorijose besilankančių pareigūnų skaičių iki 10 proc. nuo 15 tūkst. per metus, kadangi dabar šis skaičius yra bene keletą kartų mažesnis.

Ministrė kol kas neatsakė, kiek tiksliai lėšų ruošiamasi skirti pareigūnų poilsiui.

„Mes šiuo metu skaičiuojame, viskas priklausys nuo paketo.

Esame sutarę, kad per 2022-uosius su profsąjungomis su pareigūnais susidėliosime modelį, algoritmą, poreikį ir tada turėsime aiškią, konkrečią sumą“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

Siūlymą atsisakyti minėtų įstaigų pateikė A. Bilotaitės sudaryta Viešojo valdymo tobulinimo grupė. Sprendimas atsisakyti viešųjų įstaigų priimtas taip pat atsižvelgiant ir į 2016 metais Konkurencijos tarybos išsakytas pastabas.