Rytojaus talentai: ar prasmė darbe jiems svarbesnė nei didesni atlyginimai?

Šiais laikais tos viršūnės prieinamos kiekvienam jaunam talentui, turinčiam bent minimalų supratimą apie technologijas ir inžineriją.

Tačiau čia su problemomis susiduria verslo atstovai – vis sunkiau tampa rasti specialistų, turinčių žinių ir įgūdžių tam tikroje srityje.

Kokie pokyčiai pastebimi darbo rinkoje?

Dabartinė darbo rinka desperatiškai ieško talentų nuolat besiplečiančiam technologijų sektoriui. Ir kuo toliau, tuo labiau ši krizė juntama ne tik tarp žmogiškųjų išteklių specialistų arba šiuolaikinių talentų medžiotojų, bet vis aiškiau juntama universitetuose.

Ir ypatingai tuose, kuriuose specialistai, gaunantys net ir socialinį išsilavinimą, turi bent minimalius inžinerinius pagrindus.

Tačiau žvelgiant iš kitos perspektyvos, pati darbo rinka turi ir savo užgaidų. Šiais laikais nepakanka būti tiesiog vadybininku arba žmogiškųjų išteklių specialistu.

Pramonės ir technologijų sektoriaus plėtra sufleruoja poreikį, kad ir socialinės srities išsilavinimą turintis darbuotojas gebėtų programuoti, skaityti brėžinius, mokėtų dirbti su naujausia programine įranga ir pan.

Tai iš esmės tik pasunkina abipusę komunikaciją tarp verslų ir augančių talentų.

Ar įmanoma jauną darbuotoją įmonėje išlaikyti ilgiau negu metus? Kokių veiksmų reikėtų imtis įmonėms?

Reiktų nepamiršti, kad šiuolaikinė jaunoji karta labai žingeidi, nuolat ieškanti įvairios informacijos internete, visiškai nebijanti pokyčių. Tai lemia ir sudėtingą įmonių užduotį – išlaikyti jaunuosius talentus darbo vietoje ilgiau negu metus.

Šiam tikslui įgyvendinti įmonės imasi įvairiausių priemonių – pradedant stilingais biurais, lanksčiu darbo grafiku, baigiant suteikiamomis galimybėmis dirbti iš bet kurios pasaulio šalies, sporto klubų abonementais, papildomu sveikatos draudimu ir netgi pasiūlymu turėti namų tvarkytoją.

Kas ką renkasi – darbdavys darbuotoją ar darbuotojas darbdavį?

Galbūt susidaro įspūdis, jog šiuolaikinės įmonės pasiruošusios rinktis nekvalifikuotus darbuotojus vien tik tam, kad turėtų reikiamą darbo jėgą. Tačiau taip tikrai nėra. Būtent kvalifikuotų specialistų ir trūkstą verslams.

Kalbant apie darbdavio ir darbuotojo pasirinkimą, manau, kad tai abipusės partnerystės susitarimas, kuris šiais laikais dažniausiai paremtas pagarba vienas kitam ir noru kartu pasiekti bendrą tikslą.

Pokyčiai darbo rinkoje – kokie jie?

Pagrindinis pokytis, kuris, mano asmeniniu požiūriu, juntamas darbo rinkoje – darbo santykiai, orientuoti į tvarią verslo plėtrą.

Tai iš esmės apima nuolatinį tvarių santykių su darbuotojais kūrimą, verslo procesų optimizavimą diegiant inovacijas.

Pastarosios dažnu atveju orientuotos ne tik į ekonominių rezultatų siekį. Inovacijų diegimas numato ir aplinką tausojančių sprendimų integraciją į įmonės veiklą.

O visa tai ir yra apie šiuolaikinės jaunuolių kartos vienos iš pagrindinių savybių puoselėjimą – norą būti išskirtiniais.

Kada geriausia pradėti investuoti į būsimus talentus?

Šiais laikais per vėlu investuoti ne tik į universitetų absolventus, bet ir trečio ar ketvirto kurso studentus. Talentų paieškos specialistai labai greitai sumedžioja studentus, kurie yra rengiami technologiniam sektoriui.

Efektyviausias talentų medžioklės laikas – stojimų kampanija, kurios metu įmonėms derėtų bendradarbiauti su universitetais.

Tokiu būdu yra keliamas ne tik pačios profesijos prestižas – verslo partneriai, skirdami stipendijas, turi galimybę prisivilioti pačius talentingiausius studentus. Įmonės aktyviai prisideda ir prie inžinerinių profesijų populiarumo skatinimo projektų.

Kartu su VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) darbuotojais keliaują į Lietuvos mokyklas, dalinasi savo sėkmės istorijomis.

Dėl kurių sričių specialistų darbo rinkoje vyksta didžiausia konkurencija?

Vienos geidžiamiausių profesijų darbo rinkoje – informacinės technologijos (IT), energetikos, elektronikos, gamybos, transporto, logistikos ir statybos srityse.

Trūksta ir finansų sektoriaus specialistų – analitikų, finansininkų, vadybininkų, turinčių inžinerijos pagrindų.

Komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Strateginės partnerystės centro direktorė dr. Milena Seržantė