Rusakalbių pasirinktas „Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos“ pavadinimas neįtiko

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė informavo, kad Klaipėdos M. Gorkio progimnazijos bendruomenė, įvertinusi komiteto siūlymą keisti įstaigos pavadinimą, sutiko, kad mokykla neturi tradicijų, siejančių su Maksimo Gorkio vardu ir siūlo jį keisti.

„Bendruomenė po ilgų diskusijų nusprendė, kad norėtų vadintis „Klaipėdos uostamiesčio progimnazija“. Jie išreiškė pageidavimą, kad naujas įstaigos pavadinimas nebūtų siejamas su jokia asmenybe ir liktų neutralus“, - sakė L. Prižgintienė ir pridūrė, kad jeigu šiam sprendimui nebus pritarta dabar ir įstaiga nebus pervadinta nuo sausio 1 d. vėliau tą bus galima padaryti tik nuo 2023 metų rugsėjo 1 d.

Kultūros, švietimo ir sporto komitetas dar gavo ir Klaipėdos miestiečių draugijos siūlymą, M. Gorkio mokyklą pavadinti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos vadų vardais.

Komitete kilo ilga diskusija.

Arvydas Cesiulis pareiškė, kad „galima paieškoti įsimintinesnio ir labiau adekvataus pavadinimo gerai mokyklai?“. Politikas atvirai prisipažino, kad Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos pavadinimas jam nepatinka, tačiau jam pritars, gerbdamas bendruomenės pasirinkimą.

Nina Puteikienė pateikė viešai išsakytus kalbininkų argumentus, kad žodžių junginys „Klaipėdos uostamiesčio“ yra tautologija, tai yra du žodžiai apie tą patį kaip „sviestas sviestuotas“.

Švietimo skyriaus vedėjos teigimu, bendruomenės pasirinktas pavadinimas buvo aptartas su kalbininkais ir pavadinimų sudarymo taisyklėms neprieštarauja.

„Tai nėra „sviestas sviestuotas", - patikino L. Prižgintienė.

Į politikės klausimą, kaip naujas pavadinimas skambėtų rusiškai, kadangi joje mokiniai mokosi rusų kalba, L. Prižgintienė atsakė, kad įstaigų pavadinimai neverčiami.

N. Puteikienės pateikti argumentai neįtikino. Ji sakė, jog šiam pavadinimui nepritaria ir palaikytų Klaipėdos miestiečių pateiktam siūlymui 2023 metais mokyklą pervadinti Klaipėdos pirijungimo prie Lietuvos organizatorių vardu.

Komiteto narys Edmundas Kvederis pažymėjo, kad „Klaipėda yra tikrai išskirtinis kraštas savo istorija, o ne uostu“. Jis atkreipės dėmesį, kad dauguma mūsų miesto mokyklų, turi arba asmenybių arba su Klaipėdos krašto identitetu susijusių bendrinių žodžių, arba mitologinius pavadinimus (L. Stulpino, Versmės, Gilijos, Žemynos), o siūlomas pavadinimas, taip pat kaip ir Tūkstantmečio mokyklos pavadinimas, iškrenta iš konteksto.

„Manau, kad rinkdami naujus pavadinimus, turėtume ypač akcentuoti tuos istorinius dalykus, kurie pusę amžiaus buvo slepiami“, - pasisakė E. Kvederis.

Naujam pavadinimui pritarianti J. Simonavičiūtė argumentavo, kad Klaipėda niekur nėra įteisinta kaip uostamiestis.

"Tik šnekamojoje kalboje mes vadiname Klaipėdą uostamiesčiu, tačiau jeigu Klaipėda taip pasivadintų oficialiai - tai būtų savęs sumenkinimas ir pažeminimas.

Klaipėda yra daugiau negu uostamiestis. O kad bendruomenė pasirinko tokį pavadinimą - nematau nieko blogo. Juk Klaipėdoje turime Klaipėdos gatvę. Ir kas?" - retoriškai klausė J. Simonavičiūtė.