Rūdaičių kelias – verslininkų šauksmas tyruose

Kretingos rajono tarybos nario Stepono Baltuonio žodžiais, kelio dalis nuo Rūdaičių iki Žibininkų yra siauresnė kone 2 m, negu dabar tvarkomas ruožas, kelkraščiai – žvyruoti.

„Prasilenkiant tenka išvažiuoti į šalikelę, dėl to yra labai nesaugu, ypač – posūkiuose. Po lietaus kelkraščiuose susidaro žvyro duobės, ant asfalto iš po ratų išmesta pilna akmenų. Todėl važiuoti būna labai pavojinga, ypač – dviratininkams“, – kalbėjo dviratininkas mėgėjas S. Baltuonis.

Surinko 400 parašų

Tarp Žibininkų ir Užpelkių vos per kelis kilometrus vienas nuo kito nutolę keli stambūs turizmo, poilsio ir sveikatinimo objektai, išgarsėję jau ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: HBH pramogų kompleksas, sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“, pramogų parkas „Boom“ ir, kaip teigiama, didžiausias vandens slidžių parkas pasaulyje „313 Cable park“, kuriame šiemet įvyko pasaulio čempionatas – buvo suvažiavę 150 šalių atstovai.

Visi šie objektai sutraukia minias lankytojų, ypač – vasarą. „Vien mano įmonėje dirba per 350 žmonių, „Boom“ parke – per 100, „313 Cable park“ irgi apie 100, dar pridėkime „Atostogų parko“, žirgyno darbuotojus, kurie kasdien važinėja į darbus, dažniausiai – iš Kretingos ir aplinkinių kaimų.

Prieš kelerius metus, Savivaldybei jau vadovaujant merui Antanui Kalniui, surinkome apie 400 darbuotojų bei gyventojų parašų, dalyvavome svarstymuose, prašėme, kad sutvarkytų būtent tą pavojingąją dalį kelio nuo Rūdaičių iki Žibininkų.

Kokius mokesčius valstybei sumokame, bet mūsų neišgirdo, o svarbiausia – kokia didžiulė rizika tuo keliu važiuoti žmonėms“, – kalbėjo HBH pramogų komplekso savininkė Rada Matulevičienė.

Turizmas – prioritetinė šaka?

R. Matulevičienė pasakojo, kad iš savų lėšų įsirengė kelius, vedančius į „Boom“ ir „313 Cable park“ , didžiąja dalimi savų lėšų prisidėjo ir įrengiant dviračių taką nuo Žibininkų iki Palangos. „Dar reikėtų nors 5 lempų, kad apšviestų ruožą palei dviračių taką nuo „Atostogų parko“ iki HBH komplekso, tačiau ir to dėl žmonių saugumo valdžia neįstengia padaryti“, – neslėpė ji.

Verslininkė sakė pati mėgstanti važinėti dviračiu, matanti, kaip ši sporto šaka populiarėja. „Valstybė skatina sveikatinimą, bet mes matome, kad tik žodžiais, o ne realiai – dabar gi į Palangą iš Kretingos dviračiu nėra kaip nuvažiuoti. Jei būtų įrengtas dviračių takas iš Kretingos iki Žibininkų, iš čia lengvai galima pasiekti ir Klaipėdą“, – įsitikinusi R. Matulevičienė.

„Atostogų parko“ vadovas Ričardas Jovaiša taip pat piktinosi dėl kelio: „Savivaldybėje buvo priimtas sprendimas, kad prioritetinė Kretingos rajono vystymo kryptis yra turizmas.

Sukūrėme ir išvystėme visame pajūryje garsų pramogų ir sveikatinimo klasterį, tačiau Savivaldybė nesugeba pasirūpinti aplinkine infrastruktūra, kad žmonės galėtų saugiai ir patogiai ten patekti. Protu nesuvokiamas sprendimas: remontuoja gerąją kelio dalį, o prastąją nukelia į nežinią. Apmaudu, kad nei rajono, nei aukštesnė valdžia mūsų negirdi.“

LAKD kretingiškių negirdi

S. Baltuonis sakė turįs viziją, kad būtent kelyje Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai, jį praplatinus, galima būtų įrengti dviračių taką. „Užtektų praplatinti, nuo važiuojamosios dalies užbrėžiant liniją. Nes įrengti atskirą dviračių taką yra brangu ir sudėtinga – reikėtų išpirkti aplinkines žemes, o tam reikia ir laiko, ir lėšų, būtina įrengti poilsio aikšteles“, – sakė rajono politikas.

Jis tvirtino, kad apie tai kalbėta su kelio dangos atnaujinimo darbus dabar atliekančios bendrovės „Eurovia Lietuva“ vadovais: jie atliko skaičiavimus, kiek tai kainuotų, projekto pratęsimo galimybės derintos su LAKD.

Tačiau Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė tarsi „nusodino“ šį entuziazmą: „Nesyk, atsižvelgdami į rajono žmonių pageidavimus, kreipėmės į LAKD vadovus ir žodžiu, ir raštu – kėlėme problemą, kad būtent dalis nuo Rūdaičių iki Žibininkų yra pavojingesnė už dabar tvarkomą, kad būtent šioje vietoje daugėja naujakurių, vystomi stiprūs verslai.

Tačiau jie neišgirdo nei Savivaldybės, nei verslininkų ir gyventojų. LAKD turi savus kelių tvarkymo kriterijus, o šie yra labai paprasti, apimantys paties kelio būklę – danga ir jos nusidėvėjimas, atitvarai. Šalia esanti infrastruktūra jų nedomina.“

LAKD yra susidarę prioritetinę kelių atnaujinimo eilę, kurioje, deja, kelio dalis Rūdaičiai–Žibininkai atsiduria žemiau, kaip 200-joje vietoje, o dviračių takai – dar žemiau.

Pajūrio naujienos“ raštu pateikė klausimus LADK Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiajam vadybininkui Sauliui Jansonui: teirautasi, kodėl nebuvo atsižvelgta į gyventojų pageidavimą ir kodėl prioritetiniu pasirinktas ruožas Kretinga–Rūdaičiai, o ne Rūdaičiai–Žibininkai.

Gautas toks atsakymas: „Šiuo metu vykdomi rajoninio kelio Nr. 2308 Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai ruožo nuo 1,460 iki 5,500 km paprastojo remonto darbai, kuriuos pagal viešojo pirkimo sutartį rangovas turi atlikti iki 2023-05-12.

Bus įgyvendinti inžinieriniai ir eismo saugą užtikrinantys sprendiniai: planuojama nutiesti naują kelio dangą, įrengti  vandens nuvedimo sistemas, kelio apsauginius atitvarus, atlikti horizontaliojo ženklinimo darbus, perstatyti kelio ženklus.

Numatoma įrengti naujus trapecijos formos greičio mažinimo kalnelius, trūkstamose vietose – naujus signalinius stulpelius. Taip pat planuojama įrengti naujas jau anksčiau įrengtų autobusų sustojimo aikštelių ir peronų dangas, pritaikant jas žmonėms su negalia.

LAKD pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstravimą vykdo, atsižvelgiant į skiriamą finansavimą bei vadovaujantis Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros rekonstravimo ir remonto prioritetinės eilės sąrašų (https://lakd.lt/wp-content/uploads/2021/11/PDIRRP_eile.pdf). 

Prioritetinės eilės sąraše yra įtraukti du valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2308 Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai ruožai nuo 6,442 km iki 6,926 km ir nuo 0,051 km iki 0,081 km, kurie yra atitinkamai 594 ir 1742 sąrašo eilės vietose, todėl artimiausiu metu pagal turimas lėšas takų tvarkyti neturime galimybės.

Bendradarbiaujant su Savivaldybe ir, jeigu ji sutiktų prisidėti dalinai finansuodama projektą, jį būtų galima pradėti įgyvendinti anksčiau. Šiuo metu prioritetas yra teikiamas pėsčiųjų ir dviračių takų sutvarkymui ir įrengimui apgyvendintose (miesteliuose, gyvenvietėse ir pan.) teritorijose, t. y. kur yra didesnis gyventojų skaičius ir tuo pačiu daugiau šios infrastruktūros naudotojų. 

„Valstybinės reikšmės kelių projektai yra planuojami ir įgyvendinami pagal skiriamą finansavimą ir valstybinės reikšmės kelių ruožuose infrastruktūros įrengimo, rekonstravimo ir remonto prioritetines eiles, sudarytas vadovaujantis valstybinės reikšmės kelių ir jų elementų planavimo metodikomis.

Kelių direkcija yra  parengusi rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių prioritetinės eilės sąrašą https://lakd.lt/wp-content/uploads/2022/05/6_Rajoniniai_keliai_prioritet…), parengtą pagal rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų vertinimo ir prioritetinės eilės sudarymo metodiką (https://lakd.lt/wp-content/uploads/2021/08/keliu_ruozu_metodika_2021-5.p…).

Prioritetinės eilės sąrašas parengiamas pagal tokius kriterijus, kaip kelio dangos būklė, bendras eismo intensyvumas, krovininio transporto eismo intensyvumas, bendra kelio statinio būklė ir t.t.“