Remigijus Žemaitaitis: partijos kūrimo kelias - sudėtingas

„Iki penktadienio tikrinsime steigėjų sąrašus, įgaliojimus, vėliau pateiksime dokumentus patikrinti Teisingumo ministerijai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Žemaitaitis.

Anot jo, steigiamajame „Nemuno aušros“ partijos susirinkime dalyvavo beveik 290 delegatų. Pagal galiojančius teisės aktus, kiekvienas jų turėjo iki 10 kitų steigėjų įgaliojimus jiems atstovauti.

Lietuvoje partiją gali įsteigti ne mažiau kaip 2 000 žmonių.

„Atidžiai sutikrinsime duomenis. Tai nėra lengva padaryti, nes tarp steigėjų negali būti kitų partijų narių. Žmonės net patys pamiršta, kad prieš kelis dešimtmečius buvo kokios nors partijos nariais ir dar tebėra, o mes neturime galimybės to patikrinti“, - pastebi R. Žemaitaitis.

Jis su partija „Laisvė ir teisingumas“ šiemet vykusiuose Klaipėdos miesto mero rinkimuose užėmė trečią vietą, o jo vedamas sąrašas uostamiesčio miesto Taryboje pelnė 7 mandatus (2 vieta) ir dirba valdančiojoje koalicijoje.

„Sutarėme, kad frakcijos pavadinimas iki partijos “Nemuno aušra„įregistravimo liks “Laisvė ir teisingumas", - sako R. Žemaitaitis.

Anot jo, į naująją partiją pereina „Laisvės ir teisingumo“ skyriai Klaipėdoje, Šilutėje, Kelmėje, kitose Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėse.

„Partiją steigiame ten, kur esame stiprūs, tarp steigėjų yra ir apie 530 Vilniaus regiono gyventojų“, - sakė R. Žemaitaitis.

Anot jo, artimiausiu metu prie steigėjų turi prisijungti Marijampolės, Alytaus, Panevėžio regionų atstovai. Siekiama, kad naujoji politinė jėga būtų atstovaujama kuo daugiau savivaldybių.

Priminsime, kad dar pernai R. Žemaitaitis prieš savivaldos rinkimus pasitraukė iš partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko pareigų, o šiemet jo narystė partijoje buvo suspenduota po jo pasisakymų apie žydus.

Išėjo keturi

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Artūras Paulauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad, praėjusios savaitės duomenimis, partiją paliko tik 4 žmonės. Viena jų - Klaipėdos vicemerė Lina Šukytė-Korsakė, kuri steigiamajame „Nemuno aušros“ susirinkime buvo išrinkta R. Žemaitaičio pavaduotoja.

„Su juo (R. Žemaitaičiu - aut. past.) nedaug žmonių į partiją ir atėjo, daugiausia per savivaldos rinkimus Klaipėdoje, Šilalėje, Kelmėje, dalis jų net nebuvo mūsų partijos nariais“, - sako A. Paulauskas.

Jis abejoja, kad R. Žemaitaičiui pavyko surinkti reikiamą skaičių žmonių steigiamajame susirinkime, ir siūlo palaukti Teisingumo ministerijos vertinimo.

Tuose miestuose, kur R. Žemaitaičiui pavyko pervilioti žmones į naują politinę jėgą, A. Paulauskas žada stiprinti skyrius ar steigti naujus.

Jis taip pat užsiminė apie vykstančius pokalbius dėl galimo „Laisvės ir teisingumo“ susijungimo su Darbo partija, tačiau konkrečių susitarimų dar nėra pasiekta.

Kenkia Lietuvos įvaizdžiui

Kęstutis Kvaraciejus, Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, mano, kad naujos politinės jėgos kūrimas yra tik būdas tenkinti siaurus jos lyderio interesus.

„Esame matę pavyzdžių, kai partijos kuriamos jų lyderiams siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar dar dėl kitų siaurų, merkantilinių, neretai iš Lietuvai nedraugiškų valstybių skatinamų interesų. Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje išnyko net 88 politiniai dariniai. Dar vieno tokio darinio steigimas daro žalą Lietuvos ir jos politinės sistemos įvaizdžiui“, - sako K. Kvaraciejus.

Jis mano, kad Lietuvoje nustatyta 2 000 steigėjų partijai įkurti riba yra per žema ir ši kartelė turėtų būti pakelta. Tai šalies politinei sistemai suteiktų daugiau stabilumo, o rinkėjų interesai būtų geriau atstovaujami.

„Turime orientuotis į vakarietišką politikos modelį su keliomis stipriomis partijomis“, - sako K. Kvaraciejus.